Vidurio puolėjas Marcosas Delia neslepia, kad kvietimas prisijungti prie naujai suburtos „Wolves“ komandos jam buvo didelis netikėtumas.
Tačiau ambicijos augti, noras išbandyti save krepšinio šalyje bei lietuviškos žmonos šaknys lėmė tai, kad Argentinos rinktinės žaidėjas nusprendė bent sezoną ginti Alytuje žaidžiančio klubo spalvas.
Vis tik, pasiruošimo sezonui metu aukštaūgis negalėjo prisijungti prie savo naujosios komandos, nes didžiąją vasaros dalį ir rudens pradžią praleido plušėdamas su geriausiais savo šalies krepšininkais tiek FIBA 2023 m. Pasaulio taurės atrankos lange, tiek vėliau prasidėjusiame FIBA AmeriCup čempionate, iš kurio grįžo pasidabinęs aukso medaliu.
Savo interviu M. Delia papasakojo apie mintis, gavus vilkų pasiūlymą, žaidimą rinktinėje, krepšininkus, į kuriuos lygiavosi, laisvalaikį, adaptaciją „Wolves“ komandoje, asmenines savybes bei tikslus.
– Kaip reagavai sulaukęs „Wolves“ pasiūlymo?
– Tai buvo staigmena. Atvirai kalbant, tikrai nesitikėjau sulaukti pasiūlymo iš Lietuvos. Turėjau keletą galimybių, apie kurias mąsčiau, bet tuomet atėjo pasiūlymas iš „Wolves“. Pakalbėjau su keliais pažįstamais iš Lietuvos, keletu draugų, kurie čia žaidę. Norėjau daugiau sužinoti apie klubą ir jo žmones. Pamačiau, kad klubas turi dideles ambicijas ir nori augti. Tai man buvo labai svarbu priimant šį sprendimą.
– Ką iki tol žinojai apie Lietuvą?
– Žinojau, apie krepšinį. Žinojau, kad krepšinis Lietuvoje yra pagrindinė sporto šaka, kurią visi myli, žiūri, žaidžia. Kartu su Argentinos rinktine esame kelis kartus žaidę prieš Lietuvą. Tai visada būdavo sunkios rungtynės, nes lietuviai žaidžia gerą krepšinį ir gerai jį supranta. Tiek žinojau apie patį krepšinį. O apie gyvenimą čia žinojau nedaug. Mano žmonos seneliai yra lietuviai, todėl buvau girdėjęs tik keletą jos papasakotų detalių. Visgi, viską sudėjus, vykti į Lietuvą atrodė, kaip geras sprendimas.
– Ar prieš atvykdamas į Lietuvą kalbėjaisi su Lietuvoje anksčiau žaidusiais tautiečiais?
– Taip, su abiem pakalbėjau apie lygą, komandas ir gyvenimą čia. Daugiau šnekėjau su Patricio Garino, nes jis gyveno Kaune, kur dabar aš gyvenu, o Nicolas Laprovittola gyveno Vilniuje. Klausiau apie patį miestą, gyvenimą. Jie abu apie lygą, apie miestą ir apie Lietuvą atsiliepė vien tik gražiais žodžiais. Todėl buvo smagu išgirsti jų nuomonę, nes puikiai su jais sutariu, maždaug 10 metų žaidžiame Argentinos rinktinėje. Jų nuomonė man buvo svarbi prieš priimant sprendimą.
– Vasarą su rinktine iškovojai FIBA AmeriCup čempiono titulą. Kokie šio čempionato įspūdžiai?
– Buvo gera vasara. Daug dirbome kartu, būdami toli nuo savo šeimų, kad pasiektume tikslą, ir mums pavyko. Būtent šiame turnyre tai yra mano antras medalis. 2015 metais pralaimėjome jo finalą. Todėl auksas buvo pagrindis tikslas ir jo nusipelnėme. Labai daug dirbome, praleidome daug laiko pasiruošimui. Kasmet susirenkame į rinktinę, kaunėms, turime tikslą. Jau kurį laiką esame nauja karta, nes rinktinėje nebėra tokių krepšininkų, kaip Manu Ginobili, Luisas Scola ar Fabricio Oberto. Aišku, dar tebeturime Carlosą Delfino, bet esame nauja žaidėjų grupė, todėl iškovoti šį medalį mums buvo labai svarbu ir tuo labai džiaugiamės.
– Kiek tau svarbu atstovauti savo šalies rinktinei?
– Tai yra labai svarbu. Manau, kad kiekvienas krepšinį mylintis vaikas svajoja kada nors žaisti NBA ir atstovauti savo šalies rinktinei. Argentinos rinktinė, po Olimpines žaidynes laimėjusios „Auksinės kartos“, labai išpopuliarėjo. Tikiu, kad mūsų komanda yra gerbiama tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje. Žaisti rinktinėje buvo ir mano svajonė. Ačiū Dievui, kad ji išsipildė. Mėgaujuosi procesu kiekviena diena, kiekvienais metais, kiekvienomis rungtynėmis. Manau, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių domisi rinktine, žiūri mačus, turnyrus. Tai yra smagu. Gera jausti palaikymą iš visos šalies žmonių, ne tik šeimos narių ir draugų.
– Kas buvo tavo idealai krepšinyje, į kuriuos lygiavaisi?
– Idealais laikyčiau Kobe Bryantą ar Lebroną Jamesą, bet jei reikėtų išsirinkti vieną, tai būtų Luisas Scola. Jis buvo Argentinos rinktinės kapitonas, daug pasiekė tiek joje, tiek klubiniame krepšinyje. Daug metų žaidė Ispanijoje, NBA, tapo tikra žvaigžde Argentinoje. Todėl labai džiaugiuosi, kad užaugęs turėjau progą žaisti kartu su juo. Turėjome kartu ir sunkiu akimirkų, ir pakilimų, tačiau žaidimas kartu man asmeniškai buvo tarytum prizas.
– Kaip sekasi pritapti prie komandos, prie jos atvykus ne nuo pasiruošimo sezonui pradžios?
– Sekasi gerai. Pradžioje buvo tikrai nelengva. Tik atvykus atlikau medicininę patikrą, o jau po kelių dienų žaidžiau pirmąsias rungtynes. Buvau net nespėjęs susipažinti su komandos draugais, užmegsti su jais ryšius. Bet dabar viskas sekasi gerai. Turėjome daug treniruočių, susipažinau su visais, jaučiuosi gerai. Keliu nemažus tikslus tiek sau, tiek komandai šiame sezone. Tapsime vis geresni bėgant mėnesiams. Tam dar turime laiko. Visi nori žaisti ir kovoti dėl pergalės , o tai yra svarbiausia, norint judėti į priekį.
– Kokios tavo asmeninės savybės labiausiai padės komandai?
– Manau turįs patirties Europoje, suprantu šį žaidimo stilių ir žinau, ką turi padaryti, norint pasiekti pergalių. O tai yra mano pagrindinis tikslas kiekvienose rungtynėse, kiekviename sezone. Todėl stengiuosi visose komandose daryti tai, ko reikia pergalei. Tuo mėgaujuosi. Dėl to ir dirbu bei stengiuosi padėti komandos draugams tapti geresniais. Tai yra pagrindinis dalykas.
– Kaip leidi savo laisvalaikį?
– Laisvalaikiu mėgstu pasivaikščiojimus, mėgautis puodeliu kavos, skaityti knygas ar žiūrėti mėgstamą serialą. Nieko įspūdingo. Dabar turiu vienerių metų vaiką, todėl hobiams lieka mažiau laiko. Bet lygiai taip pat mėgstu leisti laiką kartu su juo. Nors praradau šiek tiek to, ką veikdavau anksčiau, bet, iš kitos pusės, man labai patinka būti su sūnumi. Tai yra pats gražiausias laikas, kai galiu būti su juo ir žmona. Man tai yra labai svarbu.
– Kokie yra šio sezono tikslai?
– Esame nauja komanda, turinti daug potencialo. Turime gerus žaidėjus, struktūrą ir keliame sau pačius aukštus tikslus. Vis dar mokausi apie Lietuvos krepšinio lygą, varžovus, bet tikiu, kad su šia komanda galime daug pasiekti, jei visi sunkiai dirbsime vardan bendro tikslo – laimėti, stengtis kad „Wolves“ kiltų kuo aukščiau. Jei visi atiduosime viską, turime tam potencialo. Aišku, sporte būna visko, bet, manau, kad ugdome kovotojų filosofiją, kad niekada nepasiduotume. Tai yra raktas tikslams pasiekti.
Šaltinis: bcwolves.com