Panevėžio „Lietkabelio“ laukia ne tik sportiniai, bet ir finansiniai iššūkiai. Ilgalaikę Europos taurės licenciją gavęs klubas įsipareigojo artimiausiais metais auginti biudžetą ir pasiekti 5 mln. eurų ribą.
Apie tai „O, Dangau!“ laidoje ISO kalbėjo „Lietkabelio“ direktorius Jonas Mačiulis.
Pasak jo, klubo biudžetas jau artimiausią sezoną turėtų augti, nors ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Jis numatomas didėjantis. Gal ne taip didėjantis, kaip norėtume, bet jis vis tiek bus didesnis. Yra prisiimti įsipareigojimai Europos taurei už licencijos gavimą, kad turime atitikti tam tikrus standartus. Vienas iš tų standartų yra biudžeto kilimas“, – pasakojo Jonas Mačiulis.
„Lietkabelis“ su Europos taure yra sudaręs ilgalaikę 3+2 metų sutartį. Mačiulio teigimu, norėdamas išlaikyti tokią licenciją Panevėžio klubas per kelerius metus turi pasiekti bent 5 mln. eurų biudžetą.
„Yra keliama užduotis per keletą metų pasiekti minimalų 5 milijonų biudžetą, kad išlaikytume tą 3+2 metų licenciją. Jeigu ne, tada grįšime prie kasmetinės licencijos, kur minimalus biudžetas yra 2,5 milijono. Mes tą minimumą įvykdome metai iš metų, tik dabar reikia pasistiebti ir pasiekti tuos 5 milijonus“, – aiškino „Lietkabelio“ vadovas.
Mačiulis išskyrė kelias sritis, kuriose Panevėžio klubas galėtų generuoti daugiau pajamų.
Viena jų – bilietų pardavimai. Pasak „Lietkabelio“ direktoriaus, kitų Lietuvos klubų biudžetuose rungtynių pajamos sudaro gerokai reikšmingesnę dalį.
„Daugelio komandų – tiek „Žalgirio“, tiek „Neptūno“, tiek „Šiaulių“, tiek Utenos – tikrai didelė biudžeto dalis yra bilietai. Pas mus ta dalis nėra labai didelė. Čia būtų vieta, kur mums augti“, – teigė Mačiulis.
Kita sritis – Panevėžio miesto savivaldybės parama. Šiuo metu ji „Lietkabeliui“ per metus skiria 420 tūkst. eurų.
Mačiulio nuomone, vienam didžiausių Lietuvos miestų atstovaujančiam klubui ši suma galėtų būti didesnė.
„Savivaldybė per metus prisideda 420 tūkstančių. Kaip ketvirtam ar penktam miestui Lietuvoje, manau, tikrai yra mažai. Ta pati Utena, kitos savivaldybės, Tauragė ir taip toliau prisideda ženkliai daugiau. Manau, kad yra tų galimybių, tikrai yra resursų, iš kur galima paimti visam Panevėžio sportui, ne tik krepšiniui, daugiau pinigų“, – kalbėjo jis.
Dar vieną problemą buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas mato privačiame sektoriuje. Mačiuliui užkliūva situacijos, kai Panevėžyje veikiančios stambios bendrovės renkasi remti Kauno „Žalgirį“, o ne savo miesto komandą.
„Man labai patinka, ypač Ispanijoje ar Vokietijoje, kad yra kiekvieno miesto patriotai. Jeigu bus patriotizmas ir tu norėsi, kad tavo miesto komanda būtų geriausia savo versija, „Žalgiriui“ nervus patampytų ir jį vytųsi, tada bus gerai“, – kalbėjo Mačiulis.
Jo teigimu, natūralu, kad „Žalgiris“ turi didžiausią rinką ir matomumą Lietuvoje, tačiau mažesniems klubams priartėti prie šalies čempionų tampa dar sudėtingiau, kai vietos verslas savo investicijas nukreipia kitur.
„Kai Panevėžio kompanijos, didelės kompanijos, pirmiau remia „Žalgirį“, o ne savo miesto komandą, tada turime tai, kad tikrai sunku mažinti tą atskirtį. Ar įmanoma ją visiškai sumažinti? Ne, neįmanoma. Ar įmanoma labai priartėti? Neįmanoma. Bet jeigu biudžetas kiekvienais metais kiltų daugiau, atsirastų daugiau kiekvieno miesto patriotų, norinčių, kad jų miestas kuo geriau atrodytų, būtų galima kartais pagauti ir tą „Žalgirį“, – dėstė Mačiulis.
„Lietkabelis“ artimiausiais metais turės spręsti būtent šį uždavinį – iš dabartinės bent 2,5 mln. eurų kartelės kilti link 5 mln. eurų biudžeto, reikalingo ilgalaikei Europos taurės licencijai išsaugoti.