Žydrūnas Urbonas į „Betsafe-LKL“ sugrįžo įsimintina pergale – 78:73 nugalėta Mažeikių „M Basket-Delamode“ komanda.
Urbonui tai buvo pirmosios rungtynės „Betsafe-LKL“ po sugrįžimo į Lietuvą. Apskritai po Urbono prisijungimo „Šiauliai“ iškovojo abi įmanomas pergales.
„Mes turime komandą. Noriu pasakyti, kad jiems labai trūko tikėjimo ką jie gali padaryti. Buvo labai įsprausti į tam tikrus rėmus. Esu apakęs kaip komanda greitai sureagavo. Daug derinių neprikišau, gal kokių 12-14. Ir jie labai greitai viską pagavo. Parodžiau, kad aš esu chebroje, kad aš už chebrą. Kartais jiems tenka aišku ir išrašyti tų iš p raidės (juokiasi). Bet aš kiekvienu jų tikiu, su kiekvienu kalbu. Ir prieš rungtynes siunčiau jiems tokią žinią: jie galvoja, kad jūs esate silpnesni. O mes ateikime ir parodykime kas mes esame. Tik nepameskim galvų. Vienu momentu buvome pametę ir jie, berods, persvėrė rezultatą.
Mes kontrolę šiek tiek pamėtėme. Ir mūsų Tomašas išsibaudavo. O Staniulis reikia pripažinti, kad yra vienas iš tų centrų, kuris gal nepretenduoja į „Rytą“, „Žalgirį“, bet labai neblogai atrodo kitose komandose. Jis tikrai mums pridarė nemažai rūpesčio.
Tai va. Šiaip tai viskas nerealiai.“
– Kiek emocijos ant atsarginių suolo prisidėjo prie pergalės?
– Mano filosofija iš viso yra, kad niekas niekur nėra pasiekęs didelių pergalių. Jeigu niekas vienas už kitą ir pas kažką atsiranda egoizmas didesnis už komandą. Netgi Mike‘as Jamesas vakar žiūrėjau rungtynes su „Barca“ buvo tas, kuris buvo komandoje. Todėl jie nušlavė „Barcą“.
Bet aišku turi būti auklėjimas. Jeigu mama ar tėtis neišauklėjo, reikia tuomet treneriui. Iš aikštingumo pusės nei vienas nedraskė akių. Nors kiek girdėjau anksčiau treneriui buvo ir n… siuntimų. Tokie dalykai nėra geri. Laukiau kada mane pasiųs, bet kažkaip kol kas dar ne.
– Ką galite pasakyti apie „Šiaulių“ sudėtį?
– Šiandien išryškėjo problema su didelio žmogaus pozicija. Išvargsta ir Dovis, ir Danusevičius, stengiasi, dirba, bet prieš tipinį centrą jiems yra sudėtinga, ypač kai Pavelka gavo tas 4 kvailas baudas. Jėzau, jį dar kiek reikia mokyti, bet gerai, kad treneris darbo turi, tai mokysim. Jeigu galvojame apie rimtesnį žingsnį, o ne tik pakilti iš paskutinės vietos, aukštaūgio trūkumas jaučiasi.
Taip pat dar mums tiesiog reikia daugiau rungtynių. Turėjome du karuu, gal labiau karelį ir karą.
– Kiek apskritai džiaugiatės sugrįžęs į Lietuvą ir stojęs konkrečiai prie „Šiaulių“ vairo?
– Šiandien buvo geras su fanais, šaunuoliai, girdėjosi, atėjo. Ir buvo nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie prašo sugrąžinti į bronzinius laikus, prisimena, kaip siautėdavom su Vaidu Pauliukėnu. Gera sutikti dar savo „šaiką“. Dabar yra kažkokia vienybė, pabandžiau suvienyti štabą, nes iki šiol visi kampuose sėdėjo.
Visi turi dirbti dėl vieno tikslo. Administraciją irgi bandau užkurti, kad žvelgtumėme į vieną pusę. Labiausiai džiaugiasi mama, nes gali blynų rytais iškepti, tėvas irgi, nes gali pakviesti pasišnekėti susėdus prie kokio nors gėrimo.