Nors Vilniaus „Rytui“ pavyko užtikrintai reabilituotis po pralaimėjimo Kauno „Žalgiriui“, sostinės komandos strategas Giedrius Žibėnas savo auklėtinių pasirodymu labai patenkintas nebuvo.
Šeštadienio vakarą „Rytas“ užtikrintai 93:75 nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“ ir vietiniame fronte toliau žygiuoja tik su vienu pralaimėjimu.
„Taip, kaip pradėjome rungtynes, yra didelė nepagarba fanams, – po pergalės kalbėjo Žibėnas. – Turime įrodyti kur kas daugiau gynyboje. Turėjome visą savaitę pasiruošti šiam mačui, bet įėjome taip… Tai yra nepagarba. Puolime vėl nemetėme laisvi, o tada stebimės, kodėl mūsų tritaškių tikslumas yra 18 proc. Permąstome, kad žaidžiame tai savo arenoje, tai ASG. Tada gaunasi, kad geriausi metikai nežino, ar mesti laisviems.
Šiaip smagu, kad pagaliau turime pilną rotaciją, pagaliau galima rotuoti žaidėjus taip, kad kas nors net gautų laisvą dieną. Dabar žaidėjų laukia didesnė atsakomybė, jie turės išsikovoti kiekvieną minutę. Kas nesilaikys rungtynių plano ar nebus susikoncentravęs, tų minutės mažės, gal net ir drastiškai. Čia jau viskas priklauso nuo kiekvieno žaidėjo.
Šiandien užteko vienos geresnės atkarpos, kituose mačuose to gali neužtekti.“
– Ar komandai trūksta sportinio pykčio?
– Nežinau, kas trukdo, kad jis būtų nuo pirmų minučių. Turime daug žaidėjų, kurie turi ką įrodyti. Vieni po traumų, kiti – neatsiskleidę, treti – dar jauni. Tegul žaidėjai patys savęs to paklausia.
– Bet turbūt esate kažkiek patenkintas ir puolime atkovotais kamuoliais, kurių susigriebėte 21 ir pakartojote sezono rekordą.
– Taip, geras skaičius, bet norėtųsi, kad būtų geresnė konvertacija. Tai yra vienas pagrindinių mūsų ginklų, bet konvertuojame prastokai. Turime susitarimus, kaip elgtis atsikovojus kamuolį. Tai jau ne pasiteisinimas, kad esame jauna ir nauja komanda. Manau, kad aiškiau ištransliuoti, kaip jie turėtų elgtis po puolime atkovoto kamuolio puolime, yra neįmanoma.
– Echodas sužaidė geras rungtynes. Kiek tai išmušė komandą ir kiek džiugu jį vėl matyti tokį?
– Išmušė tiek Martyno, tiek Gyčio traumos. Norėčiau pažiūrėti, kaip atrodytų bet kuri kita pirmus tris mėnesius be dviejų startinio penketo žaidėjų turėjusi pradėti komanda. Džiaugiamės, matėme, kiek jie daug darbo įdėjo, tam tikrais momentais net norėjo forsuoti savo sugrįžimus. Bet pagaliau abu grįžo ir atrodo, kad yra sveiki.
– Ar turite kažkokį paaiškinimą, kodėl Hornsby metimai vis dar nesukrenta?
– Neturiu. Kartais sakoma, kad treneriai per konferencijas atsakinėja standartiškai, bet ir klausimai yra standartiški. Ateidamas čia žinojau, kad bus klausimai apie traumuotus žaidėjus, Keithą ir Čeponis paklaus apie switch-all gynybą, kodėl ja ginamės 40 minučių, nors iš esmės ją naudojame 9-10 minučių. Ir tada gaunamės kažkokie neįdomūs. Bet ir klausimai visada tokie patys.
– Kaip jūs vertinate „Ryto“ sprendimą į palubes iškelti Arvydo Macijausko marškinėlius?
– Smagu, kad nesugadinome šios šventės. Macas yra ikona ir idealas. Tokie kabantys marškinėliai mūsų komandai turėtų būti akstinas, pavyzdys ir idealas. Macas buvo laimėtojas ir toks žaidėjas, kuris laukdavo didžiausių rungtynių. Ir per jas jis žibėdavo. Tai ir yra pavyzdys kiekvienam mūsų žaidėjui. Pagarba jam. Smagu, kad klubas surengė tokią šventę. Jis to visiškai nusipelnė.
– Ar neturėjote minčių Ąžuolą Tubelį iškart prijungti prie „Ryto“ komandos?
– Buvo visokių minčių, ypač kai dar turėjome nepilną sudėtį. Bet sugrįžus visiems žaidėjams vienintelė mintis buvo jį skolinti, nes mums patiems labai įdomu pažiūrėti, kaip jis iš tikrųjų atrodo. Potencialas didžiulis, lietuvis, vilnietis, mūsų sistemos auklėtinis. Mes jį norime turėti ir su juo susieti ateitį, juolab kad neaišku, kokie kiti lietuviai bus vasaros turguje. Labai gerai, kad jį „užsirakinome“ trejiems metams. Labai džiaugiamės, kad jis nueis į komandą, kuri toje pozicijoje neturi daug žaidėjų. Tikrai stebėsime jo įsiliejimą.