Lietuvos krepšinio rinktinė pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Turkijai nusileido 66:94. Buvusio rinktinės žaidėjo Martyno Gecevičiaus teigimu, skaudžiausia buvo ne pati nesėkmė ar 28 taškų skirtumas, o aikštėje parodytos kovos ir energijos trūkumas.
„Liūdniausia, kad atsitiko tai, apie ką buvo kalbėta. Turkija yra geresnė rinktinė, turi geresnius žaidėjus, bet kovos tikrai buvo mažiau, nei buvo galima tikėtis. Nuo rungtynių pradžios viskas jiems buvo per lengva, per greita ir per paprasta“, – kalbėjo Gecevičius.
Anot jo, turkai į rungtynes pažvelgė rimtai, gerai atliko namų darbus ir greitai perėmė kontrolę. Lietuvos rinktinė smūgį pajuto jau pirmosiomis minutėmis, o vėliau nesugebėjo pakeisti susitikimo eigos.
„Varžovai žinojo, ką darome, ir neleido to daryti. Jie atliko didžiulį darbą, atjungė tai, ką reikėjo atjungti, ir viską padarė labai tvarkingai“, – aiškino buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas.
Ypač daug dėmesio sulaukė Ąžuolas Tubelis. Sustabdžius vieną pagrindinių Lietuvos rinktinės puolimo ginklų, komanda neturėjo aiškaus atsarginio plano.
„Jeigu Ąžuolas nesumes apie 30 taškų, mes neturėsime daug šansų. Turkija jam buvo pasiruošusi, o kai jį atjungė, žaidimas išsiderino. Kyla klausimas, kodėl, pamačius dvigubinimą ir visą varžovų dėmesį Ąžuolui, nebuvo reaguojama kitaip“, – svarstė Gecevičius.
Jo nuomone, dabartinei rinktinei ypač trūksta gynėjų, galinčių individualiai susikurti progą arba paruošti metimą komandos draugui.
„Šiais laikais labai sunku žaisti be mažųjų žaidėjų, kurie galėtų bet kuriuo būdu išmesti ar patys susikurti metimą. Kai tokių žaidėjų nėra, varžovams užduotis tampa gerokai lengvesnė – užtenka atjungti vieną pagrindinį žmogų“, – teigė jis.
Dar daugiau problemų Lietuvos rinktinė turėjo gynyboje. Turkijos krepšininkams buvo leidžiama pernelyg lengvai įsibėgėti, patekti į baudos aikštelę ir susikurti patogias progas.
„Buvo per daug lengvų epizodų. Po užtvarų varžovai laisvai eidavo link krepšio, neateidavo pagalba. Reikėjo juos paspausti, parodyti fiziškumą, prireikus sustabdyti pražanga. Vietoje to leidome talentingiems ir taškus rinkti mokantiems žaidėjams gerai įeiti į rungtynes“, – dėstė Gecevičius.
Jis pripažino ir akivaizdų komandų meistriškumo skirtumą. Gecevičiaus vertinimu, ši Lietuvos rinktinės sudėtis šiuo metu paprasčiausiai nėra pasirengusi lygiaverčiam mūšiui su tokio pajėgumo Turkijos komanda.
Vis dėlto talentų skirtumas negali pateisinti kovos stygiaus.
„Kai pralaimi talentu, neturi pralaimėti noru laimėti. Būtent to noro ir pasigedau“, – akcentavo Gecevičius.
Buvęs krepšininkas neatmetė, kad žaidėjams įtakos turi ir aplink rinktinę tvyranti įtampa. Pasak jo, sportininkams neįmanoma visiškai atsiriboti nuo viešų diskusijų, kritikos ir organizacijoje vykstančių procesų.
„Bendras fonas yra labai blogas. Išlaikyti visiškai normalią darbinę atmosferą, kai aplink vyksta tiek dalykų, yra sudėtinga. Žaidėjai tarpusavyje bendrauja, mato ir girdi, kas vyksta. Visa tai kaupiasi“, – kalbėjo Gecevičius.
Vis dėlto prieš artėjančias rungtynes su Bosnija ir Hercegovina ilgoms diskusijoms laiko nebeliko. Komanda, jo teigimu, pirmiausia turi parodyti reakciją į skaudų pralaimėjimą.
Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė prieš kelionę į Vilnių 78:76 įveikė Italiją. Gecevičiaus teigimu, vien tai parodo, kad Lietuvos laukia pavojingas ir savimi pasitikintis varžovas.
„Po tokio pralaimėjimo reakcija privalo būti. Prieš Bosniją psichologiškai turėtų būti lengviau nei žaidžiant su Turkija. Naujokai jau šiek tiek apšilo ir suprato, kas tai yra. Fiziškai taip pat turėtų būti lengviau, o labai svarbų vaidmenį atliks sirgalių palaikymas“, – sakė Gecevičius.
Pasak jo, pirmadienį neužteks vien pakeisti taktinių sprendimų. Lietuvos rinktinė privalės pademonstruoti tai, ko labiausiai trūko susitikime su Turkija – charakterį, tikėjimą ir norą kovoti.
„Labiausiai norėčiau pamatyti reakciją: azartą, ugnelę akyse, kitokią kūno kalbą. Reikia matyti kovą ir tikėjimą. Pergalė yra privaloma, nes trauktis nebėra kur“, – reziumavo Gecevičius.