Kauno „Žalgirio“ aukštaūgis Ąžuolas Tubelis po pasibaigusio Eurolygos sezono pagarsino vieno iš komandos savininkų Tomo Okmano žodžius ir aptarė slogiai pradėtą pratęsimą.
Tomo Masiulio auklėtiniai namų aikštelėje po pratęsimo pareikalavusios kovos 90:94 suklupo prieš Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą Stambulo „Fenerbahče“. Serijoje iki trijų pergalių „Žalgiris“ pralaimėjo 1-3 ir baigė savo pasirodymą Eurolygos ketvirtfinalyje.
Per pirmąsias dvi papildomo laiko minutes kauniečiai pralaimėjo atkarpą 3:10 ir galiausiai nesugebėjo atstatyti lygybės arba persverti rezultato
Tubelis Lietuvos čempionų gretose buvo vienas iš rezultatyviausių. Puolėjas ant parketo praleido 36 minutes, per kurias surinko 16 taškų ir atkovojo 5 kamuolius.
Lietuvis po rungtynių kritikavo save dėl lemtingų klaidų mačo pabaigoje.
„Esate žmogiški žmonės ir suprantate, kaip jaučiamės. Manau, kad visi fanai taip jaučiasi. Galėjome užsidaryti (rungtynes), bet neužsidarėme. Aišku, sunkius metimus įmetė, nieko nesakau, bet tikrai sunku. Žinote, kiek talento turi „Fenerbahče“. Pratęsime aš išvis nesąmones dariau. Tokios svarbos rungtynėse gal neužtikrintai jaučiausi ir taip išėjo, kad padariau vieną iš tų kertinių klaidų, po kurios jie užpuolė. Jausmas nekoks: pralaimėjai – nebežaisi Eurolygoje šiemet“, – sakė Tubelis.
– Kodėl „Fenerbahče“ pratęsimo pradžioje tiek pabėgo, kad paskui reikėjo vytis visas likusias minutes?
– Neišradinėjo dviračio, labai paprastai žaidė, ieškojo Taleno Hortono-Tuckerio ant išsikeitimo, mes be kontakto keitėmės, jis įkirsdavo ir įdėdavo arba įmesdavo į krepšį. Taip jie ir uždavė tą toną, kad niekas nieko lengvai neduos. Galima sakyti, kad čia nesusikalbėjimas ir taip toliau, buvo taktinių klaidų, negerų dalykų. Visada vos ne pirmi ant žemės krisdavom, ne visada išeidavo, buvo situacijų, kai kamuolys nusirendavo į jų pusę ir jie pataikydavo iš po krepšio.
Bet svarbu, kad mes kovojom, žaidėm iš visų jėgų, stengėmės, kritome į stendus. Niekada neturiu priekaištų, šiandien irgi jokių priekaištų savo komandos draugams. Trenerių štabas padarė labai gerą darbą. Niekas, nei jūs, nei žmonės užkulisiuose, kurie sėdi prie kompiuterių, kad parašyti neigiamą komentarą, netikėjo. Visi buvot nustebę, kad užėmėme penktą vietą. Už tai reikia dėkoti trenerių štabui – kaip jie mus sudėliojo, kaip jie davė kiekvienam žaidėjui savo roles, jie jas įvykdė, tiek aš pats.
Finišavome penkti, tai yra neblogai. Kaip po rungtynių pasakė atėjęs gerbiamas Okmanas, palyginus tas visas diagramas su praėjusiais sezonais „Žalgiris“ neblogai atrodė šiais metais. Kaip ir jis minėjo, noriu pasakyti tą patį – gal uždavėme tokį toną, kad „Žalgiris“ tikrai kovos ir kitais metais.
– Tos lemiamos klaidos pabaigoje ir tavo prarastas kamuolys buvo dėl nepatyrimo, nuovargio ar viskas susidėjo?
– Per vėlai gimiau, tai patirties gal pritrūko. Norėjau paduoti Ulanovui, bet galėjom ir nusivaryt į kitą pusę, padaryti Nigelui užtvarą. Tačiau paskubėjau, neatkreipiau dėmesio, kad Baldwinas išsikeitė, o jis ilgomis rankomis tikrai nesunkiai pasiekė kamuolį.
– Ką galėtum pasakyti apie Edgarą Ulanovą kaip rūbinės lyderį, kaip žaidėją?
– Jis man nuo atėjimo buvo vienas pirmųjų, kuris pasakė, kaip čia save prisistatyti. Labai šiltas, geras žmogus už aikštelės ribų. Labai geras pavyzdys šiandien, kaip jis kovojo, krito ant žemės, darė viską, kad komanda laimėtų. Jis turi patirties, žinot, kiek jis yra žaidęs. Jo tritaškiai buvo labai svarbūs. Labai svarbus žaidėjas, labai geras žmogus.
– Francisco po rungtynių buvo susigraudinęs. Ką tavo akimis turėjo jis praeiti, kaip jis psichologiškai išgyveno tuos sunkumus?
– Visi matėte, kas buvo sezono pradžioje, kai štabas bandė įskiepyti mums roles. Kiekvienas bandėme tai išsiaiškinti rungtynės po rungtynių. Matėte, kad jam nebuvo lengva – nesutarimai, mini konfliktėliai, emocijų proveržis iš neigiamos pusės. Bet sezono vidury ir pabaigoje viskas ėjo iš natų. Nebuvo taip, kad kiekvienose rungtynėse įmesdavo bent po 25 taškus, bet jis yra įžaidėjas, mums skirsto kamuolius, tikrai nemažai rungtynių laimėjom būtent sezono pabaigoje.
Žiūrint į jo karjeros praeitį, jis tikrai yra nemažai praėjęs. Tikiu, kad jam labai liūdna, nes tai jo pirmos atkrintamosios, visada norisi daugiau. Nėra dar toks senas, tikrai bus šansų. Puikiai suprantate, kokio lygio jis žaidėjas, ką gali daryti.
– Kokią patirtį išsineši iš debiutinio sezono, būnant vienu ryškiausių žmonių?
– Nenoriu būti ryškiausias, taip niekad nevadinkit, nes po pralaimėtų rungtynių negerai skamba, o po laimėtų dar blogiau skamba. Sezonas neblogas, bet dabar tiek emocijų apėmę dėl šitų rungtynių, kad galiu pradėt keiktis. Visada sunku komentuoti. Rytoj atsikelčiau ir visą podcastą padaryčiau.
– Po šitos serijos labiau jauti pasididžiavimą komanda ar nusivylimą, kad nepavyko užsikabinti?
– Manau, kad pasididžiavimas. Visada didžiuojuosi savo komandos draugais. Visada įžengus į rūbinę ir pamačius tiek Lo, tiek Cisco šypseną žinai, kad bus gera diena ir gera treniruotė. Labai gerai jausdavaus kiekvieną dieną po treniruočių, kad komanda gerai treniravos, į automobilį įsėsdavau laimingas, nes man čia gerai, nėra jokių negatyvių dalykų apie šitą klubą. Tad labai didžiuojuos ir judam tik toliau.