Prabėgus metams nuo sunkios kelio traumos, Armandas Kučys grįžta į Lietuvos rinktinę. Nacionalinės komandos marškinėlius vėl užsivilkti nekantraujantis „Celje“ puolėjas prieš kontrolines rungtynes su Moldovos ir Sakartvelo komandomis pasidalijo mintimis apie ilgą reabilitaciją ir iškart po jos vėl pasipylusius įvarčius.
„Smagu vėl būti rinktinėje. Buvo sunkus laikotarpis, ypač psichologiškai. Viskas yra gerai, esu sveikas, jaučiuosi gerai, susitvarkiau su viskuo, kas buvo blogai. Kelis irgi gerai, labai neapsikraunu mintimis, kai jį kažkiek pamaudžia. Koncentruojuosi į aikštelę ir mėgavimąsi futbolu.
Tie metai be futbolo, švelniai tariant, buvo katastrofa. Dabar kiekvieną dieną mėgaujuosi būdamas aikštelėje“, – futbolas.tv kalbėjo Kučys.
Puolėjas atskleidė, jog operacija jam atlikta praėjus mėnesiui nuo patirtos traumos, mat reikėjo luktelti, kol praeis tinimas. Nors intervencijos metu teko taisyti ir meniską, ir kelio raiščius, 23-ejų puolėjas atsidūrė vieno iš geriausių specialistų Piero Paolo Mariani palatoje Romoje.
„Esu dėkingas klubui, kad suteikė galimybę operuotis pas tokį specialistą“, – teigė „Celje“ atstovas.
Nuo jo traumos Dariaus Girėno stadione iki artėjančių rungtynių su Moldova bus praėję vieneri metai ir dvi dienos.
„Sunkiausia buvo psichologiškai. Ateini į rūbinę, kiti žaidėjai dedasi sportbačius ir eina į aikštę, o tu atlikinėji, atrodytų, paprastus pratimus, kurie tau jie yra be galo sunkūs. Žiūri į tą koją, atrodo, kad ten nėra jokių raumenų. Pirmiausia buvo šokas, bet greitai susitaikiau su ta mintimi, kad kito kelio nėra, kad turiu per kančias daryti tai, ką man sako specialistai.
Pirmi mėnesiai buvo sunkiausi, bet išsikėliau minimalius tikslus, kuriuos pasiekiant jausdavausi geriau, pavyzdžiui, pradėti minti dviratį, normaliai vaikščioti. Aišku, buvo visokių dienų, bet žinojau, kad noriu grįžti stipresnis ir įrodyti, kad ta trauma nesutrukdys grįžti tokiam pačiam, koks buvau“, – teigė Kučys.
Nors aikštėje padėti Edgaro Jankausko kariaunai negalėjo, puolėjas visada buvo kartu su rinktine. Kartais į rūbinę besiveržiantį, bet akreditacijos neturintį futbolininką tekdavo pristabdyti apsaugos darbuotojams.
Prieš futbolininkui patiriant traumą, jo akcijos perėjimų rinkoje kilo įspūdingu greičiu. „Celje“ ekipa buvo atmetusi daugiamilijoninį pasiūlymą iš MLS lygos klubo, o pats futbolininkas buvo pradėjęs traukti net Turino „Juventus“ dėmesį.
Jeigu išliks sveikas, Kučys netrukus vėl turėtų atsidurti skambių futbolo klubų radare, mat įvarčius muša nuo pat sugrįžimo rungtynių.
„Puolėjo uoslės nepraradau. Reabilitacijos metu irgi dirbau ties pajautimu, kur ir kada reikia atsidurti, kad kamuolys mane rastų šalia vartų. Manau, kad tas laikas išėjo į naudą“, – pabrėžė futbolininkas, pridūręs, kad jaučia šiokį tokį spaudimą iškart mušti įvarčius ir 17-os rungtynių be pergalių seriją išgyvenančioje Lietuvos rinktinėje.
„Yra šioks toks perteklinis lūkestis, kad man sugrįžus rinktinės rezultatai bus geresni, o aš mušiu įvarčius. Futbolas yra komandinis žaidimas, čia yra vienuolika žaidėjų ir visi turi padaryti gerą darbą, kad komanda laimėtų. O puolėjas kaip tik yra priklausomas nuo komandos draugų, kurie turi sukurti progas mušti įvarčius.
Bet man gal dar labiau patinka žaisti jaučiant spaudimą. Aš žinau, ką turiu daryti, kad padėčiau komandai laimėti. Svarbiausia, kad rinktinė laimėtų. Jeigu aš neįmušiu, bet komanda laimės, aš būsiu pirmas, kuris pasakys, kad viskas buvo super“, – teigė Kučys.