Prieš sekmadienį Šiauliuose įvyksiantį KMT finalą prieš Vilniaus „Rytą“ Kauno „Žalgirio“ strategas Tomas Masiulis atskleidė, jog papildomo spaudimo prieš potencialiai pirmą titulą trenerio karjeroje nejaučia.
Sekmadienio vakarą „Žalgiris“ ir „Rytas“ KMT finale kardus sukryžiuos pirmą kartą po šešerių metų pertraukos. Būtent nuo 2020 m. šiame taurės turnyre prasidėjo absoliutus kauniečių dominavimas – jie sieks jau septintos taurės Karaliaus Mindaugo taurės iš eilės.
Visgi pačiam Masiuliui tai bus pirmasis finalas vyr. trenerio pareigose klubiniame krepšinyje.
„Nejaučiu kažkokio išskirtinumo, ruošiuosi kaip visada. Man kiekvienos rungtynės šiemet yra kaip finalas. Asmeniškai kažko labai nejaučiu, kad čia kovojame dėl titulo. Noriu tiesiog padaryti savo darbą ir paruošti komandą“, – patikino Masiulis.
– Ką galite pasakyti apie „Ryto“ komandą ir kiek pakeitimų iš varžovų tikitės finale?
– Kažkokių pakeitimų yra, bet braižas daugmaž išlikęs toks pats. „Rytas“ žaidžia panašiai greitai kaip „Neptūnas“, bet turi daugiau organizuotumo ir disciplinos gynyboje. Stilius visgi lieka panašus. Maždaug žinome, kaip jie norės žaisti.
– Kitoje barikadų pusėje vėl matysite sūnų Gytį. Ar jausite kokį nors skirtumą su juo varžantis finale?
– Kaip visada sakiau, didelio skirtumo nėra. Jis yra mano sūnus, sergu už jį, bet kai žaidžiame vienas prieš kitą, dvi valandas būname priešai. Žinau, kad jis nori laimėti, aplošti mane. Aš noriu aplošti jį. Nieko naujo. Vienas kitam linkime sėkmės, bet lai nugali stipriausias.
– Vaikų krepšinyje tėvai dažnai turi pastabų savo atžalų treneriams. Ar turite tokių „Ryto“ specialistui?
– Matau Gytį laimingą, tai man yra svarbiausia. Šiaip nesikišu į trenerių reikalus. Vaikų krepšinyje visada yra perdėto kišimosi. Tėvai nori gero, bet kartais tas per didelis noras priveda prie sunkių situacijų. Neturiu jokių priekaištų – nei dabar, nei prieš tai.
– Ką finale palaikys jūsų žmona?
– Tikrai žinau, kad palaikys sūnų. Aš jai esu svetimas žmogus.
– LKL žaidžiate prieš daug žaidėjų, kuriuos treniravote „Žalgirio“ dublerių komandoje, įskaitant ir Gudaitį bei Sargiūną. Koks jausmas kone kiekviename mieste sutikti buvusius auklėtinius?
– Labai daug laiko šnekoms ir prisiminimams nebūna. Smagu už juos, visi buvo geri žmonės. Man tai buvo tikrai smagus laikas, septyneri metai „Žalgirio“ dubleriuose prabėgo it vieneri. Net nepastebėjau, kad ten buvau taip ilgai. Seku ir džiaugiuosi už visus, kurie užsikabino krepšinyje.
– Jeigu galėtumėte viešbučio kambaryje užrakinti vieną varžovų žaidėją, kas tai būtų?
– Užrakinčiau Artūrą Gudaitį (juokiasi).