Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas po pergalės aptarė savu auklėtinių užsidegimą, komandos naujokų svarbą bei Simono Lukošiaus progresą.
Antradienio vakarą sostinės ekipa sėkmingai pradėjo FIBA Čempionų lygos „Top 16“ etapą. I grupės mače Žibėno kariauna 106:81 nepasigailėjo svečių iš Izraelio – Holono „Hapoel“.
Vienas iš pagrindinių pergalės faktorių buvo puolime atkovoti kamuoliai. Vilniečiai po varžovų lenta sugriebė 21 kamuolį, savo ruožtu Holonos klubas puolime atkovojo 8 kamuolius. „Rytas“ taip pat surinko daugiau gynyboje atkovotų kamuolių – 30 prieš varžovų 23.
„Didelės komandinės pastangos, didelė komandos pergalė. Tikiu, jog parodėme tikrąjį komandos veidą, mums reikėjo to užtikrintumo ir turime tai išsinešti iš šių rungtynių. Prilygome sirgalių energijai ir tikimės, jog fanų skaičius ir kitose rungtynėse bus didesnis“, – po mačo kalbėjo Žibėnas.
– Kiek psichologiškai svarbu taip pradėti „Top 16“ etapą?
– Neslėpsiu, buvo spaudimo prieš rungtynes. Nedažnai tai sakau, bet spaudimo buvo, ypač turint omeny, kaip mes žaidėme pastaruoju metu. Bet gal dėl to geriau ir žaidėm, nes esame tokia komanda, kuriai reikia spaudimo. Norėtųsi, kad šitas rungtynes atsineštume į sekančias, paskui į dar sekančias, į dar sekančias ir pan. Visas suolas šiandien pasijungė, nebuvo jokių veidų keitimų metu: ar žaidžia, ar nežaidžia, ar pakeistas, ar nepakeistas. Jeigu mes būsime tokie, jeigu kiekvienose rungtynėse pasirodysime taip, tai galim kažką šitoje grupėje padaryti.
– Kas pasikeitė, kad komandoje įsiliepsnojo ugnis?
– Naujokai privertė visus kitus žaisti efektyviau. Mes negalim daugiau žaist bet kaip ir būti nepakeisti. Tai yra vienas didžiausių pokyčių, nes kiekvienas jaučiam, kad už kampo yra sekantis žaidėjas, jeigu aš nežaisiu – žais kitas ir tai žaidėjus kelia į šiek tiek kitą lygį. Ir mes, kaip treneriai, jau turime kažkokį kitą pasirinkimą: jeigu kažkuriam žaidėjui neina – mums nebūtina leisti jam žaisti. Manau tai yra didžiausias pokytis. Taip pat tie abudu žaidėjai labai tinka prie mūsų fanų energijos, ko pastaruoju metu mums šiek tiek trūko.
– Per antrąjį kėlinį praleidote 11 taškų. Ar „Rytui“ antrasis kėlinys buvo kone tobuliausias šiame sezone?
– Nenorėčiau (sakyti) tų tokių labai drąsių pareiškimų. Buvo gera koncentracija visų rungtynių metu. Kai pradėjom ruoštis rungtynėms, su trenerių štabu taip ilgai nediskutavom ir tiek skirtingų nuomonių dar nė karto nebuvo. Keturiese turėjom šešias skirtingas nuomones, kaip dengti jų izoliacinį žaidimą, nes tai yra tikrai talentinga komanda. Prieš Tel Avivo „Maccabi“ pralaimėjo tik tai dėl teisėjo nesušvilptos žingsnių taisyklės, realiai vienos atakos skirtumas.
Tikrai jų kažkiek prisibijojom, labai akcentavom, kokie jie talentingi, bet mes priminėm, kad taip pat esame talentingi, tikrai to talento turim. Gal, kaip ir sako, tos gynybos šiemet kažkuriose rungtynėse nebuvo tokios ryškios, bet šiandien visi žaidėjai suprato būtinybę ir visi žaidėjai pridėjo papildomos energijos, pastangų, entuziazmo. Tai ir nėra taktika, entuziazmas nėra taktika, bet tą entuiziazmą mes tikrai papildėm iš fanų pusės, kas buvo duota prieš rungtynes.
– Kur matote Simono Lukošiaus progresą pastaruoju metu ir kaip jam sekasi tvarkytis su nauja role?
– Manau, kad Simas įrodė, kad gali būti tikru „Ryto“ žaidėju, o būti „Ryto“ žaidėju reikia to ekstra. Tai yra ne tik taiklus metimas ar gražus perdavimas, bet ir kur kas daugiau. Jis pasijungė į kovą dėl kamuolių puolime, jis pasijugnė ir gynyboje. Turint omeny, kad jis gynė (Jordaną) McRae’ų, tai nebuvo lengva, bet McRae’us prametė metimus ne be Simo pastangų, paskui ir kitus metimus prametė bei neįėjo į rungtynes, o Simo vienas iš uždavinių buvo neleisti McRae’ui įeiti į rungtynes. Norisi, kad čia nebūtų kažkoks išskirtinis atvejis ir Simas toks būtų visada.
Sekančias „Top 16“ etapo rungtynes „Rytas“ žais sausio 27 d., kuomet namų tvirtovėje priims Stambulo „Galasataray“.