Žibėnas – apie tikrą vilnietį Normantą ir atsisveikinimą su Williamsu

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 7 min skaitymo trukmė
Giedrius Žibėnas (LKL nuotr.)

Kauno „Žalgirį“ antrąsyk šį sezoną pamokęs Giedrius Žibėnas tikisi, jog auklėtiniams pavyks užsikurti tolimesnei sezono daliai.

Žibėno vadovaujamas Vilniaus „Rytas“ sekmadienį svečiuose 100:94 patiesė žaliai baltus.

„Rytas“ po šio mačo įgijo tarpusavio pranašumą prieš „Žalgirį“, nes laimėjo ir pirmąją akistatą Vilniuje rezultatu 89:85.

„Sveikinimai komandai, sveikinimai žaidėjams, visai organizacijai ir labiausiai fanams, – sakė Žibėnas. – Pradedant nuo išlydėjimo į rungtynes, jie nenusisuko nuo mūsų. Nesakyčiau, kad buvo krachas, bet sunkiu momentu jie nenusisuko ir šią pergalę dovanojome jiems.

Mums labai reikėjo vienų rungtynių atsispirti ir sugrįžti į save. Labai tikiuosi, kad tai ir buvo tos rungtynės. „Žalgirio“ arenoje laimėti yra sunku bet kuriai komandai, įskaitant Eurolygos. Tikrai stipri pergalė ir didžiuojuosi vyrais.“

– Jūsų vadovaujamas „Rytas“ turi balansą 5-4 prieš „Žalgirį“. Kaip paaiškintumėte tai?
Manau, kad mums, kaip „Rytui“, yra lengviau žaisti prieš komandas, su kuriomis žaidžiant nesame favoritai. Mažiau naštos ant pečių ir žaidėjai žaidžia savo žaidimą, per daug neužsikrauna laimėsime ar pralaimėsime. Kiekvienas žaidėjas mėgausis žaisdamas tokioje 14-15 tūkstančių auditorijoje, nesvarbu ar tu esi namuose, ar išvykoje. Galbūt tai yra vienas iš atsakymų.

– Fosteris darsyk pamojavo „Žalgirio“ fanams, sužaidęs dar vienas puikias rungtynes prieš „Žalgirį“. Kaip pas jį atsiranda tokia motyvacija būtent prieš juos?
– Nežinau, reikia jo klausti. Mes, kaip treneriai, norime jo motyvacijos kiekvienose rungtynėse, kiekvienoje treniruotėje. Kartais gauname, kartais negauname. Jis turi suprasti, kad jei nori eiti į aukštesnį lygį, tai turi stabilumą atsinešti į kiekvienas rungtynes.

– Normantas sužaidė karjeros rungtynes, sumesdamas 30 taškų (iki šiol geriausias rezultatas – 26 taškai). Kaip galima apibūdinti jo pasirodymą?
– Margiriui turėjau duoti labai daug kreditų vien dėl to, nes jis žaidė su skaudančia nugara. Buvo su klaustuku didžiuliu ryte jis žais ar nežais. Vakar treniruotę jis irgi darė su skausmais, nes neturėjome penki prieš penkis galimybės.

Margo įrodė, iš kurio miesto jis yra, ką jis atstovauja. Jis tokių mirk-gyvenk rungtynių tikrai nepraleis.

– „Žalgiris“ turėjo ilgesnį suolą ir pranašumą po krepšiu. Kas leido atsilaikyti?
–  Turėjome kažkur išeiti iš savo komforto zonos, iš savo sistemos, kažką keisti, kažkaip kitaip stovėti gynyboje nei visą laiką. Mūsų trap‘as ne visą laiką veikdavo, kažkur prakirsdavo mūsų trap’ą, kažkur pavėluodavome, kažkur nesubauduodavome. Iš to daug taškų praleidome.

Tačiau mes nusprendėme vienas prieš vieną ir reikėjo atstovėti vyras prieš vyrą. Šiandien tą žaidėjai padarė. Kiekvienas žaidėjas šiandien įdėjo ekstra, to ir reikėjo, norint laimėti tokias rungtynes, prieš tokią auditoriją.

– Kaip pavyko įtikinti Fosterį, kad nemestų ankstyvoje atakos stadijoje?
– Šiandien nebuvo pas mus jokių ego, kiekvienas žaidėjas žaidė dėl komandos. Fosteris yra tas žaidėjas, kuris prisitaikys prie komandos. Jis žino, koks yra žaidėjas. Jis pats pripažįsta, kad jo komandos draugams yra sunku su juo žaisti. Bet jis tuos metimus, kartais ir sunkius, jis mes vis tiek. Tai yra jo žaidimo stilius ir jis pats pripažįsta, kad turi duoti daugiau gynyboje. Tačiau jei jis viską darytų – turbūt pas mus nežaistų.

– Kokia yra situacija su Kendale‘u McCullumu ir kiek jo nebuvimas keitė rungtynių planą?
– Stipriai keitė planą, kiekvienas žaidėjas mums labai svarbus. Kendale‘as jau Bonoje prieš rungtynes sirguliavo, kažkiek su vaistais atsistatė, bet per didžiąją pertrauką jis visiškai sulūžo. Tas darė įtaką mūsų rungtynėms Bonoje.

Jis Bonoje žaidė labai negaluodamas, o kai grįžo, liga dar pastiprėjo. Prieš dvi dienas buvo pas daktarus, sakė reikia penkių dienų. Tikimės Stambule jį naudoti.

– Kada sugrįš Evaldas Kairys?
– Jį vešimės į Stambulą, o ar žais sužinosime dieną prieš ar rungtynių. Tačiau kad sužaistų, jis turi bent vieną kontaktinę treniruotę padaryti.

– Radzevičius atrodo pasyvus puolime…
– Jeigu kalbant apie Gytį, tai daugiau norime iš jo gynyboje. Vis tiek jis yra gynybinio stiliaus žaidėjas ir norime ten daugiau. Tačiau kai žaidė taip Margo ir mums reikėjo trijų ballhandlerių aikštelėje, tai rėmėmės jais toliau. Mes, treneriai, žaisime su tais žaidėjais

– Vis tik praleidote 94 taškus, Bonoje – 99. Ko dar neišsireikalaujate iš savo auklėtinių gynyboje?
– Sunku kartais išsireikalauti, kai trijų žaidėjų trūksta. Šiandien turėjome imtis netradicinių veiksmų, kažkur rizikuoti. Didžiąją rungtynių dalį gal ta rizika teisinosi, paskui Lukas Lekavičius mus labai baudė ir turėjome grįžti prie kitos sistemos. Žinote, reikalavimas yra ir iš trenerių pusės, ir žaidėjai daugiau iš savęs reikalauja.

Kažkaip mes šiemet esame tokie, jog kai esame prispausti prie kampo, tai mes reaguojame. Norėtųsi, kad taip nebūtų, norėtųsi, kad taip būtų kasdien.

– Paminėjote, jog trūksta trijų žaidėjų, įskaičiuojant Jarvisą Williamsą. Galite plačiau nušviesti šią situaciją? Ir kada galima tikėtis papildymo?
– Tai yra jau praeita istorija, nenorime grįžti. Atsitiko kaip atsitiko. Manau, kad bet kokio lygio komanda pasielgtų lygiai taip pat. Kitokios išeities nebuvo, negadinsime mes žaidėjui karjeros su kažkokiais pranešimais ir tiek žinių – ieškome kažko į jo vietą. Sunkiai, bet kažkaip gal rasime.

– „Žalgiris“ šį sezoną laikomas gynybine komanda, esate pirmasis klubas, kuris sugebėjome jiems įmesti 100 taškų. Geriausias būdas juos nugalėti šiemet – įvelti į puolimo žaidimą?
– Kažkiek sutikčiau. Aišku, mes, treneriai, kaip užsukti kartosime, kad tai turi būti gynybinės rungtynės, manau, tą patį ir varžovai sakys. Šiandien taip gavosi, jog abi komandos daug tritaškių pataikė, abi komandos realizavo daug tų progų. „Žalgiris“ ir antrų šansų daug turėjo, šiandien mūsų toliašaudė artilerija buvo aktyvi. Taip gavosi.

Nebuvo ir rungtynės labai bėk-mesk. Tiesiog realizuotos šiandien buvo progos. Nesakyčiau, kad esame 9 vietoje LKL pagal taiklumą. Turime daug pataikančių žaidėjų, bet su realizacija iki šiol trūko kokybės.

– Kaip pavyko uždaryti Igną Brazdeikį?
– Komandinėmis pastangomis. Tikrai labai norėjome, kai Ignas gauna kamuolį, spaustis. Žinome, kad jis turi nusimetimo problemų, kartais nusimeta, kartais ne. Kažkiek reikėjo rizikuoti, Ignas – geras žaidėjas. Tačiau šiandien visi žaidėjai tikėjo gynybinė sistema, kad ir kaip ji kartais keistai beatrodytų.

Pasidalinti