Citadele Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT) kol kas aiškūs vieni finalo ketverto dalyviai – Vilniaus „Ryto“ krepšininkai. Kiti klubai dar turi išsiaiškinti santykius, o tarp tokių šeštadienį bus ir Klaipėdos „Neptūnas“.
Pirmąją ketvirtfinalio akistatą klaipėdiečiai 87:76 laimėjo prieš Kėdainių „Nevėžį“. Vėliau sekė triuškinamai laimėta kova LKL, kurią remia „Betsson“, tad Gediminas Petrauskas akcentuoja – šiuo metu svarbiausia pamiršti praėjusius mačus ir nepagalvoti, kad viskas bus lengva.
„Suprantame, kad „Nevėžis“ atvažiuoja kovoti, o ne tiesiog mums atiduoti vietą finalo ketverte, manau, žaidėjai tą svarbą supranta“, – sako klaipėdiečių vyr. treneris.
Rungtynės šeštadienį startuos 16 valandą. Primename, kad Citadele KMT finalo ketvertas Šiauliuose vyks vasario 21–22 d.
LKL.lt kalbino „Neptūno“ strategą apie šio sezono sunkumus, centro paieškas, į Mongoliją pasukusį Jamesą Karniką, du ryškius gynėjus ir artėjantį atsakingą etapą.
– Vasarą po kelerių metų Kėdainiuose persikėlėte į Klaipėdą. „Neptūnas“ – turtingesnis klubas su kitokiomis ambicijomis, taip pat žaidžiantis Europos taurėje. Kas pasikeitė jums kaip treneriui pakeitus organizaciją?
– Negaliu sakyti, kad pasikeitė atsakomybė, bet rungtynių svarba yra didesnė, daugiau tikimasi iš komandos, manęs. O ir pats daugiau tikiuosi iš savęs. To spaudimo, kartais ir malonaus, yra tikrai daugiau. Bet vien dalyvavimas Europos taurėje pakeitė dienotvarkę: kelionės, būtinybė peržiūrėti skirtingų šalių klubų rungtynes. Nes žaidžiant vien Lietuvoje vis tiek komandos – tos pačios, žaidėjai – tie patys. Krūviai tikrai kitokie, bet dėl to tik džiaugiuosi, nes tai žingsnis į priekį.
– Kas jums asmeniškai buvo sunkiausia pirmoje sezono atkarpoje?
– Neišskirčiau vieno dalyko, viskas sunku: naujas štabas, nauja organizacija, prie visko reikia įprasti. Didžiausias iššūkis – Europos taurės rungtynės. Ten pamatai, ko daugiausiai trūksta, ta pradžia 0/3 buvo slogi. Tai psichologiškai patikrino komandą. Traumos, žaidėjų išvykimai irgi nepalengvino gyvenimo.
– Kiek „Neptūną“ išmušinėjo iš vėžių nuolatinės permainos aukštaūgių grandyje? Dabar taip pat turite naujoką.
– Stengiesi įvedinėti žaidėjus kuo greičiau, padėti, kad jiems būtų kuo geriau. Aišku, ne viskas ir mums kaip treneriams pavyksta, tokia ta situacija. Pacevičius patyrė traumą, Karnikas išvyko – tai ne mūsų noru įvykę keitimai. Taip atsitiko, turi prisitaikyti. Šiuolaikiniame krepšinyje visose komandose to yra: traumų, išpirkų, svarbu, kaip pavyksta tuos žaidėjus pakeisti.
– Kaip Martynui Pacevičiui einasi reabilitacija? Ar yra prošvaisčių, kad jis galėtų grįžti dar šio sezono metu?
– Gerai, dirba, jis karys, stengiasi, daro viską, kad grįžtų dar stipresnis nei buvo. To ir linkime. Apie sugrįžimą dar negalvojame. Iš mūsų pusės būtų kvaila forsuoti tai sezono gale. Viską diktuos jo sveikatos būklė.
– Jamesas Karnikas dėl asmeninių priežasčių paliko Klaipėdą, bet dabar pasirašė sutartį su Mongolijos klubu. Kaip į tai reagavote? Galbūt buvo šansas jį susigrąžinti?
– Vienu momentu prieš kurį laiką bandėme kalbėti, bet jis pats nežinojo. Kitas dalykas, jei žaidėjas netrykšta noru čia būti, mums bandyti kalbinti jį „būk geras, grįžk“, jei jis po to bus nepatenkintas, nėra reikalo. Tiesą sakant, nustebino, kad jis keliauja į Mongoliją. Čia jo pasirinkimas.
– Kuomet žaidėjas prieš tai išvyko, remdamasis šeimos situacija, o po poros mėnesių grįžta į kitą klubą, toks faktas neverčia „Neptūno“ jaustis dalinai apgautu?
– Ne, negalėčiau taip pasakyti, nes jam norint gauti paleidžiamąjį raštą reikėjo susimokėti tam tikrą išpirkos sumą. Žinau, kad išvykus iš mūsų, agentas jį siūlė, klausinėjo keletas komandų, bet Karnikas nenorėjo žaisti. Norėjo pabūti su šeima. Nebuvo taip, kad jis pasakė, išvykstantis dėl šeimos, bet po savaitės nuėjo kitur. Jis buvo sakęs, kad bandys žaisti už rinktinę – jį ten pakvietė, tikrai negaliu pykti ar juodinti jo, kad jis pasielgė netaktiškai. Ne, jis buvo gana sąžiningas ir atviras.
– Į Egidijaus Mockevičiaus vietą atvyko latvis Karlis Šilinis. Kokie buvo kriterijai, pasirašant sutartį su juo? Ar nesinorėjo pasipildyti daugiau gynyboje galinčiu padėti centru?
– Turėjome trumpą kontraktą su Mockevičiumi, o Europos taurėje registracijos riba buvo antradienio 18 valanda. Rinkoje nebuvo pakankamai žaidėjų, kuriuos galėtume imti. Kai kurie buvo žaidę Europos taurėje, tai reiškia, kad po gruodžio 8 dienos nebegalėjome jų registruoti, tad mūsų ratas susiaurėjo iki Čempionų lygos arba nežaidusių Europos taurėje. Pakankamai sunku. Žinome, kokia sunki centrų rinka.
Noriu padėkoti Mockevičiui, jis atėjo sunkiu mums momentu, padėjo, kai iškrito Martynas ir išvyko Jamesas. Mums žaidėjų reikėjo labai greitai. Čia ir į mano daržą akmuo – gal žaidėją reikėjo išnaudoti geriau. Neturėjome jokių problemų su jo darbo etika, požiūriu, tai tikras profesionalas. Visada bandai ieškoti geriau: gal daugiau puolime, gal gynyboje. Tokiu žingsniu tikimės labiau pagerinti komandos žaidimą.
– „Neptūno“ gynyba – gana populiari tema pokalbiams. Nežibate ja nei Europos taurėje, nei LKL, kurią remia „Betsson“. Ar dar įmanoma ją pagerinti?
– Tikrai įmanoma ir gynyba pagerės, tuo net neabejoju.
– Turite du ryškius gynėjus – Rihardą Lomažą ir Arną Veličką. Kiek jaučiate, kad daug kas laikosi ant jų pečių?
– Neišskirčiau jų dviejų, nes statistine plika akimi vienas naudingiausių žmonių yra ir Donatas Tarolis. Jo rodikliai drastiškai krito dėl pastarųjų rungtynių po traumos, bet šiaip jo efektyvumas buvo geras. Sakyčiau, kad šie trys žmonės yra svarbūs, plius, pastaruoju metu ir Zane’as Watermanas. Daug ką sukuria Arnas ir Rihardas, iniciatyvos imasi ir jie patys, bet tikrai nemanau, kad esame dviejų žmonių komanda.
– Europos taurėje klubui labai reikalingos pergalės, LKL, kurią remia „Betsson“, reguliarus sezonas netrukus įpusės, o Citadele KMT lemiama atkarpa jau atėjo. Ar jaučiate, kad priėjote įtemptesnį sezono etapą?
– Kalbant apie komandinį jausmą, į visas rungtynes žiūrime atsakingai. Taip yra, kai žaidi ir LKL, ir Europos taurėje, kad negali niekam pralaimėti Lietuvoje ir turi stengtis kabintis į visus mačus Europoje. Gaunasi, per savaitę turi dukart pasiekti emocinį užtaisą. Sutinku, kartais yra sunku. Nesvarbu, gera pergalė ar skaudesnis pralaimėjimas, po 2 dienų įjungti žvėries režimą yra sunku. Manau, kad į visas rungtynes žiūrėjome rimtai ir taip žiūrime į būsimas. Gal neužsidėsime sau, kad visos jos mirk–gyvenk, bet suprantame svarbą.
– Šiuo metu LKL, kurią remia „Betsson“, klaipėdiečiai dėl antros pozicijos kovoja su Vilniaus „Rytu“. Esate patenkintas dabartine situacija?
– Turnyrinė lentelė yra vienas dalykas, bet aš žiūriu į žaidimą – pastaruoju metu jis netenkino. Galėjo būti keli rezultatai geresni. Kažkur yra pateisinamos priežastys, kurių neviešiname ir nesiteisiname, turime žaisti geriau. Mūsų kaip trenerių reikalas užtikrinti, kad rezultatai būtų dar geresni.
– Citadele KMT laukia atsakomasis mūšis prieš Kėdainių „Nevėžį“. Pirmąjį laimėjote 87:76, vėliau lygoje sutriuškinote varžovus 113:82. Ar prieš antrąją akistatą Citadele KMT atsiranda pavojus, kad komanda gali pagalvoti, jog vėl laukia lengva kova?
– Pavojus visada yra, žaidžiant prieš bet ką, atsipalaidavęs būsi nubaustas. Akcentavome po pirmųjų rungtynių, kad tai – tik du kėliniai. Lygiai tą patį kalbėjome ir po rungtynių LKL. Sakėme, kad nebus lengva kova vien dėl to, kad praeitą laimėjome. Suprantame, kad „Nevėžis“ atvažiuoja kovoti, o ne tiesiog mums atiduoti vietą finalo ketverte, manau, žaidėjai tą svarbą supranta.
– Ką apie Rapolo Kneižio charakterį ir bebaimiškumą pasako pastarojo mačo epizodas, kai jis nepabijojo grąžinti kamuolio J.D.Muilai, o pastarasis buvo išvarytas iš susitikimo?
– Nelabai suprantu, kur kažkas ten įžvelgė Radvilo provokavimą. Jis kalbėjo su teisėju ir Muila metė kamuolį jam. Jis tiesiog metė atgal. Nežinau, ką jis turėjo padaryti, pasiimti kamuolį ir nueiti? Nesvarbu, kad jis jaunas žaidėjas, į jį kamuolio sviesti nereikia, tikintis, kad jis nepadarys to atgal. Radvilas yra kovotojas, nebijo nei kontakto, nei atsakomybių.