Vilniaus „Ryto“ klubas pirmadienį pristatė rekordinį biudžetą ir likusių skolų sumą.
Pernai „Rytas“ sulaukė kiek daugiau nei 5,7 mln. eurų įplaukų. Liūto dalį – 2,4 mln. – sudarė komercinės pajamos, 1,97 mln. skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, o bilietų pardavimai klubui atnešė 1,06 mln.
„Pradėsime nuo praėjusių metų rezultatų. Kaip matote, pajamų tikslas buvo 5,8 mln. eurų, o mes pasiekėme 5,776 mln. Kalbant apie išlaidas, šiek tiek daugiau išleidome pagrindinės komandos kontraktams. Tai įvyko dėl objektyvių priežasčių – susitraumavus vienam iš žaidėjų pasipildėme dviem naujokais (Gudaičiu ir Jacksonu-Cartwrightu)“, – situaciją aiškino klubo direktorius Jaroslavas Latušinskij.
Praėjusį sezoną „Rytas“ baigė su 132 tūkst. eurų nuostoliu, tačiau direktorius patikino, jog įsipareigojimų vykdymui ir skolų dengimui tai netrukdė.
Šį sezoną „Ryto“ biudžetas bus rekordinis jau trečią kartą iš eilės – daugiau nei 6,8 mln. eurų. Didžiausią prieaugį turėtų lemti padidėjusios komercinės pajamos, pakilsiančios beveik milijonu – nuo 2,4 mln. iki 3,3 mln. eurų.
Latušinksij taip pat atskleidė, jog „Ryto“ skolų dydis siekia 1 mln. 546 tūkst. eurų. Jį sostinės ekipa artėjantį sezoną ketina sumažinti iki 1,3 mln.
Pasak klubo direktoriaus, komanda galimam pasipildymui lėšų pasiliko ir šiemet.
„Tų lėšų rezervas kažkoks turi būti. Šiemet jis irgi yra. Pernai papildymo sezono viduryje neplanavome, bet dėl traumų ir kitų aplinkybių privalėjome tą daryti. Šiemet irgi privalome stebėti rinką ir turėti tam tikrų lėšų „force majeure“ situacijoms“, – teigė direktorius.
– Kokios yra „Ryto“ biudžeto lubos artimiausių penkerių metų perspektyvoje?
– Konkretaus skaičiaus įvardyti negalėčiau, bet organizacijoje esame identifikavę kelis veiksnius, kurie ir uždeda jūsų minėtas lubas. Vienas iš faktorių – infrastruktūros nebuvimas. Labai svarbu paminėti, kad matome labai teigiamas biudžeto augimo tendencijas, bet matome ir tam tikras indikacijas, kodėl šis biudžetas nėra guminis ir negali pastoviai augti. Dalininkų susirinkimuose kalbame apie infrastruktūros problemos sprendimą.
– Neslepiate ambicijų dalyvauti „NBA Europe“. Ar tokio biudžeto užtektų jo dalyvavimui?
– Laimei, „NBA Europe“ atsižvelgia ne tik į finansinius faktorius. Jie atsižvelgia į daug dalykų, bet, mano nuomone, tokio biudžeto neužtektų, nes konkurencingumas turnyre didėtų, ateitų nauji žaidėjai su labai dideliais biudžetais. Jeigu būtų įvesta patekimo į turnyrą sportiniu principu sistema, biudžetas privalėtų augti galbūt ir dvigubai. Jeigu turime ambicijų auginti biudžetą organiškai ir auginti aukščiausios prabos produktą, viskas atsiremia į infrastruktūrą. Dėl to vienas iš pamatinių tikslų planuojant teigiamą biudžetą – pasilikti lėšų „Ryto“ namam.
– Ar ta arena Nacionalinio stadiono projekte labai stipriai padėtų?
– Be abejo. Yra labai daug diskusijų apie tą daugiafunkcinį kompleksą ir apie visą sporto infrastruktūrą Vilniaus mieste. Žinant jos trūkumą, Vilniaus bendruomenė tuo kompleksu turėtų labai džiaugtis.
– Ar yra kokių nors naujienų dėl Tomo Okmano planuojamo „Twinsbet“ arenos pirkimo?
– Tikrai aktualu. Kasmetinės derybos su „Twinsbet“ arena visada užtrunka. Tas užtikrintumas ir galimybės planuoti į priekį mums yra labai svarbu. Pagal mano asmeninius duomenis, sandoriui vis dar reikia Konkurencijos tarybos patvirtinimo, bet nenorėčiau spekuliuoti, kokioje padėtyje viskas yra. Bet kadangi mes galimai svarstytumėme ten žaisti ir kitais metais, aiškumas mums būtų reikalingas.
– Kada tas sandoris turėtų įvykti?
– N vasarų su Andriumi Žiauberiu praleidome prie vieno stalo. Jau tikriausiai spėjome ir vienas kitam nusibosti. Aš lūkesčių neturiu ir spekuliuoti nemėgstu, bet manau, kad viskas gali užsitęsti iki kalendorinių metų pabaigos. Dėl to esame šiek tiek pakibę ore, bet tikiuosi, kad kai viskas paaiškės, galėsime iškart sėsti prie stalo ir žiūrėti, kokiomis sąlygomis galėtume dirbti.
– Ar sustabdžius veiklą „Wolves“ neatsirado daugiau laisvų pinigų?
– Laisvų pinigų sostinėje yra tiek, kad turbūti užtektų visiems. Metinis sostinės biudžetas turbūt yra toks pats, koks likusios Lietuvos kartu sudėjus. Bet mes kažkokių impulsų nepamatėme, iš kitos barikadų pusės rėmėjai neperbėgo. Galbūt su kai kuriais neradome bendros ideologinės kalbos. Mes stengiamės koncentruotis į save, nesisvaidyti populistiniais pareiškimais ir labai nuobodžiai bei sistemingai toliau auginti biudžetą.
– Koks yra rezervas papildymui?
– Susilaikysiu nuo komentarų.
– Kokią skolų dalį sudaro skolos dalininkams ir susijusiems asmenims?
– Apie 1,2 mln. eurų. Per artimiausius ketverius penkerius metus planuojame viską padengti.
– Sutartis su Čempionų lyga turėtų baigtis kitąmet?
– Formaliai Čempionų lygos sutartis sudaroma kasmet. Ta ilgalaikė sutartis, galiojusi penkis sezonus, yra pasibaigusi. Kadangi keičiasi visa ekosistema, ji pasibaigė, bet santykis su Čempionų lyga yra labai geras, save identifikuojame kaip FIBA šeimos narius. Tikime projektu, tikime ateinančiais naujais vėjais ir planuojame ten būti.
– Ar tikite dabartiniu Čempionų lygos formatu?
– Manau, kad čia ne „tikime“ ar „netikime“ klausimas. Tai yra subjektyvu – patinka arba nepatinka. Tai nepatinka, bet kasmet dedame dideles pastangas, kad tas formatas pasikeistų. Tiek tiesiogiai bendraujant su Čempionų lyga, tiek per pasaulinius FIBA susitikimus. Į mus po truputį pradedama atsižvelgti. Manau, kad artimiausiu metu, galbūt kitą sezoną, matysime pokyčius.
– Ar turite informacijos, kad kai kurios Eurolygos komandos gali prisijungti prie Čempionų lygos?
– Girdime informaciją, bet kol kas nieko oficialaus nėra. Kadangi matome prisitaikymo prie naujos ekosistemos tendencijas, pokyčiai bus įgyvendinami po truputį. Matome indikacijas, kad formatas bus keičiamas, o dalyvaujančių komandų skaičius – plečiamas. Jei ne kitais metais, tai artimoje ateityje tikrai.