Malonų įspūdį Dariaus Songailos vadovaujamoje rezervinėje Lietuvos rinktinėje padaręs Augustas Marčiulionis sulaukė ir krepšinio ekspertų komplimentų, tačiau jie nemano, jog legendinio Lietuvos žaidėjo sūnaus neėmimas į pagrindinę komandą yra klaida.
Iš rezervinės rinktinės į pagrindinę po trejų rungtynių su Jordanija iškeliavo Deividas Sirvydis, Matas Jogėla ir Dovydas Giedraitis. Visgi kaip vienas iš labiausiai rezervinėje rinktinėje nustebinusių žaidėjų yra įvardijamas Marčiulionis.
Per pirmas dvejas rungtynes su Jordanija Marčiulionis vidutiniškai rinko 9 taškus, 7,5 rezultatyvaus perdavimo ir 18,5 naudingumo balo.
Krepšinio fanai 193 cm ūgio įžaidėją rinktinėje netgi norėjo matyti labiau už Giedraitį, tačiau Marčiulionio žaidime specialistai mato vieną stipriai potencialą apriboti galintį trūkumą.
„Su Augustu vėl ta pati bėda – kad nemeta į krepšį, – kalbėjo Tomas Purlys. – Dėl to kilti į aukštesnį lygį bus labai sunku. Fizinis pasirengimas kažkiek išsilygins, bet aukštesniame lygyje jis taip nedominuos ir su tais pačiais rezultatyviais perdavimais, nes varžovai išsiskautinis, visi jį paliks ir leis mesti.
Marčiulionio trūkumas – krepšinio esmėje:
Tačiau jo aikštės matymas ir assistai yra tikrai įspūdingi. Įžaidėjo pozicija krepšinyje pamažu nyksta, nes dauguma įžaidėjų dabar pirmiausia yra metikai ir tik tada pasuotojai. Augustas, sakyčiau, yra pirmas žaidėjas po Kalniečio ir Jasikevičiaus, atitinkantis to klasikinio įžaidėjo paveikslą. Nors net ir Šaras, nors tuos rezultatyvius perdavimus ir dalindavo, jis buvo metikas. Augusto perdavimai, sprendimai po pick and rollo (žaidimas 2 prieš 2) ir tas kamuolio užlaikymo judesys prieš antrą driblingą yra aukštos klasės.
Marčiulioniški perdavimai
Ir tie perdavimai būna labai laiku. Tai įžaidėjui yra labai svarbu. Tik pamato, kad kažkur ateina pagalba, jis atlieka tikslų, stiprų ir savalaikį perdavimą bei taip sudaro progą atakai. Šioje vietoje Augusto žaidime matau didžiulį progresą.“
„Kalbėjome, kaip nėra ir kaip trūksta tų tikrų įžaidėjų, – teigė į Kosovą netrukus išvyksiantis buvęs Utenos „Juventus“ komandos vadovas ir treneris Žydrūnas Urbonas. – Net nesakyčiau, kad krepšinyje nyksta ta pozicija, tiesiog tokio lygio įžaidėjų, kurie pirmiausia atiduotų perdavimą ir tik po to apie save galvotų, jų daug nėra, o tie, kurie yra, yra elitiniai, pavyzdžiui, Dariusas Thompsonas arba Lorenzo Brownas, padaręs ispanus Europos čempionais.
Įžaidėjai dabartiniame krepšinyje:
Malonu matyti tokius žaidėjus kaip Augustas, kurie žiūri į komandą. Jis gali užaugti iki tikro įžaidėjo, bet tik reikia su metimu padirbėti.
„Kaip puikaus įžaidėjo be metimo pavyzdį galima paminėti Nicką Calathesą, bet dabar matėme, kad jeigu esi be metimo, ir tų perdavimų pridalinti yra kur kas sunkiau, nes gynyba paprasčiausiai išanalizuoja tai“, – sakė Purlys.
Teigiama Marčiulionio pusė:
Būtent nepasitikėjimas metimu Marčiulioniui neleidžia užimti rimtesnio vaidmens NCAA rungtyniaujančioje „Saint Mary’s Gaels“ komandoje. Joje įžaidėjas vidutiniškai praleidžia 15 minučių, per kurias renka 5,9 taško ir tik 1,5 rezultatyvaus perdavimo.
Metimo trūkumas galimai Marčiulioniui užkirto kelią ir į Lietuvos rinktinę, kurioje šiemet ir taip nebus daug 1 prieš 1 žaisti ar progas sau susikurti galinčių žaidėjų, nors nemažai kas manė, jog įžaidėjas buvo vertesnis vietos joje už Dovydą Giedraitį.
„Gynyba jo tikrai gera, turi tvirtas, tėvo kojas. Aš jį auklėjau nuo 12 iki 15 metų. Buvo tokia situacija, kai pradėjome galvoti, ar jis yra kairiarankis, ar dešiniarankis, nes prasiveržimus jis visada užbaigdavo kaire ranka. Jis žaidė ir mano komandoje, ir su vyresniais. Vieni treneriai bandydavo ir koreguoti tą metimą, ir keisti ranką. Bet jis išliko dešiniarankis ir tas mėtymasis galėjo irgi pakenkti.
Bandymas daryti kairiarankiu:
Kitas dalykas – jam rankos jautrumo tikrai trūksta. Būna kartais, kad metimo technika gali būti įdomesnė, bet turint tą jautrumą vis tiek pataikysi.“
Paklaustas apie tai, ar įmanoma išspręsti šią problemą, Purlys pateikė legendinio Lietuvos rinktinės snaiperio pavyzdį.
„Mano pavyzdys – Valdemaras Chomičius, – kalbėjo Purlys. – Kiek teko girdėti, jis irgi visiškai neturėjo metimo, bet kiekvieną dieną ateidavo į salę ir išmesdavo po 500 ar 1000 metimų. Augusto situacija, manau, yra tokia pati. Jis turi užsidaryti ir kiekvieną dieną dirbti su metimu. Po kažkiek laiko tas metimas bus toks darbinis, bet be jo apskritai nieko nebus.
Chomičiaus pavyzdys Marčiulioniui:
Bet aš manau, kad jis tai ir daro. Šiaip jis yra darbininkas, labai teigiamas žmogus su geru charakteriu. Darbo etika jo superinė.“
„Rinktinėje tikrai reikia vieno tikro įžaidėjo, bet aš sakyčiau, kad Rokas Jokubaitis ir Vaidas Kariniauskas ir yra tie tipiniai įžaidėjai, o trečio norėtųsi kombo, – pažymėjo Urbonas. – Turime kombinį Dimšą, tai Augustui vietos kaip ir neatsiranda. Nebent konkuruoti su tuo pačiu Kariniausku. Bet, jeigu kažkas susitraumuotų prieš čempionatą, Augustas tikrai galėtų būti kandidatas.“
Augustas – ketvirtas rinktinės įžaidėjas:
Visa laida: