Ketverios rungtynės, keturios komandos, vienas nugalėtojas. Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketvertas vėl žada krepšinio spektaklį, kuriame ne visada įvyksta tai, ko tikiesi.
KMT startuoja vasario 18 d. (šeštadienį). Nuo 15.30 val. susitiks Vilniaus „Rytas“ ir Jonavos „CBet“, o 18.15 val. prasidės Kauno „Žalgirio“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ kova.
Vasario 19 d. (sekmadienį) nuo 15.45 val. vyks mažasis finalas, o kova dėl titulo prasidės 19.15 val. Tarp finalų vyks ir snaiperio konkursas.
Titulą gins žalgiriečiai, kurie KMT triumfavo trejus metus paeiliui. Pernai finale jie 91:66 sutriuškino „Lietkabelį“.
Kas laimės šiemet? Kas taps MVP? Belaukiant turnyro, tinklapis O, Sportas! pristato penkias nebūtinai išsipildysiančias, bet drąsias KMT prognozes.
Visos rungtynės baigsis vienženkliu skirtumu
Kaip ir kasmet, favoritas į titulus Lietuvoje yra Kauno „Žalgiris“, o kiti scenarijai būtų net ne drąsūs, o nesąmoningi. Vis tik yra priežasčių galvoti, kad kauniečiai turės gerokai paplušėti, jei nori kelti trofėjų Šiauliuose.
Visai neseniai penkių pralaimėjimų seriją išgyvenę žalgiriečiai į KMT žengia su ta pačia bėda, kuri kamavo visą praėjusį sezoną – kūrėjo trūkumas. Iškritus Keenanui Evansui „Žalgiris“ turėjo momentinį pagyvėjimą, bet po Isaiah Tayloro traumos visos bėdos pradėjo lysti į paviršių. Nors Tayloras pasveiko ir turėtų rungtyniauti, bet jo forma tikrai nėra geriausia.
Per skaudžią pralaimėtų penkerių rungtynių atkarpą „Žalgiris“ nėkart nesurinko 80 taškų. Žinoma, „Betsafe-LKL“ čempionate Kauno ekipa praleidžia mažiausiai taškų (vid. 71,4), bet nereikia pamiršti, jog taurės turnyruose yra vienos rungtynės, kuriose ir prasčiausias puolimas gali įsiplieksti.
Žvelgiant iš pusfinalio porų irgi susidaro įspūdis, kad įmanoma sulaukti labai įtempto finalo ketverto. Pavyzdžiui, Vilniaus „Rytas“ neseniai įveikė Jonavos „CBet“ 13 taškų pranašumu, bet intriga ten laikėsi iki paskutinių minučių. Be to, vilniečiai anksčiau šiame sezone namuose pralaimėjo jonaviečiams.
Sunku būtų tikėtis, kad Panevėžio „Lietkabelis“ gali nugalėti „Žalgirį“, bet su Gedimino Oreliko ir Nikola Popovičiaus atvykimais komanda tikrai gali bent jau mesti iššūkį. Aukštaitijos ekipa jau įrodė, kad kovoti gali – dvejos reguliariojo sezono rungtynės su žalgiriečiais baigėsi pralaimėjimais 8 taškų skirtumu (66:74 ir 77:85).
Iš kitos pusės, KMT kol kas nepasižymėjo tokia intriga, kokios norėtųsi žiūrovams. Nuo 2016 m. finalo ketvertuose buvo sužaistos 28 rungtynės ir 21 iš jų baigėsi dviženkliais skirtumais. Vis tik pastarųjų metų kreivė – besikeičianti. 2020 m. visos rungtynės baigėsi dviženkliais skirtumas, po metų vienose fiksuotas vienženklis laimėjimas, o pernai tokių rungtynių buvo jau dvejos.
Iki kamuolio išmetimo į orą neišblėsusi intriga – kertinis taurės turnyro ingredientas. Žvelgiant į „Ryto“ banguotumą, „Žalgirio“ problemas ir „Lietkabelio“, „CBet“ gebėjimą pasikandžioti, yra pagrindo tikėti, jog įtemptų kovų tikrai bus.
Jonavos „CBet“ neliks paskutinė
2020-21 m. sezone Virginijus Šeškus vedė jonaviečius NKL titulo link, netrukus klubas debiutavo pajėgiausioje šalies lygoje, o reguliariajame sezone užėmė ketvirtąją vietą. Nors tuomet ketvirtfinalio serijoje 1-3 nusileista „Šiauliams“, tačiau pastarieji liko be KMT finalo ketverto, kuris vyks Saulės mieste, o jame bus būtent „CBet“.
Iš septynių KMT finalo ketvertų net keturis kartus medalius išsidalino „Žalgiris“, „Rytas“ ir „Lietkabelis“. Tai reiškia, jog kol kas turnyre dominuoja šis trejetukas, o jam įkąsti net ir vienose rungtynėse yra sunku. Vis tik jonaviečiai šiemet žaidžia pakankamai solidžiai ir gali sudrumsti nusistovėjusius vandenis.
Jonaviečiai su stipriausiomis Lietuvos komandomis šį sezoną žaidė šešis kartus, o laimėjo dukart. Svarbu išskirti pergales, kurios buvo pasiektos išvykoje: su „Rytu“ ir „Žalgiriu“. Trys pralaimėjimai buvo patirti 5 arba mažesniu taškų skirtumu, o vienintele išimtimi tapo neseniai vykusi akistata su „Rytu“ namuose – 62:75.
Jonaviečių rezultatą KMT stipriai gali nulemti jėgų balansas. Jau įprasta, kad Šeškaus komandos visą sezoną remiasi 7-8 krepšininkų rotacija, tad dabar reikės rasti aukso viduriuką. Jei pusfinalis su „Rytu“ nesiklostys gerai, tai gal neverta ir plėšytis? Juolab jonaviečiai nesitaiko į titulą, kurio iškovojimas prilygtų nebent pačio Šeškaus „Prienams“, kurie 2014 m. laimėjo LKF taurę, nugalėję „Žalgirį“ ir „Rytą“.
Kovoje dėl trečios vietos veiks ne tik jėgų, bet ir motyvacijos faktorius. Šioje vietoje veikiausiai būtent Jonavos komanda turės daugiausiai paskatų siekti medalių, nes tiek „Žalgiris“, tiek „Lietkabelis“ galvoja tik apie finalą ir aukščiausius apdovanojimus.
Taigi, nors jonaviečiai tupi „Betsafe-LKL“ šešetuke, tampo už ūsų favoritams, tačiau finale greičiausiai jų nebus – visus septynis kartus ten buvo „Žalgiris“, „Rytas“ arba „Lietkabelis“. Tačiau mažojo finalo specifika diktuoja tai, jog „CBet“ taikosi bent į vieną mažą staigmenėlę.
Visi treneriai gaus po techninę pražangą
Pažiūrėkime, kokius keturis trenerius turėsime KMT finalo ketverte ir kiek realu sulaukti techninės pražangos iš kiekvieno jų.
Kazys Maksvytis. Kad „Žalgirio“ treneris gali kaip reikiant užkaisti, puikiai galima įsitikinti Eurolygoje. Septynias technines nuobaudas susirinkęs darbėniškis yra absoliutus turnyro lyderis, lenkiantis ir emocingąjį Šarūną Jasikevičių. Vietiniame fronte Maksvytis pratrūksta rečiau, nes ir pats „Žalgiris“ dažniau laimi užtikrintai, bet ir čia pasitaiko pasipiktinimo atvejų. Pavyzdžiui, po pralaimėjimo Jonavos ekipai spaudos konferencijoje treneris paleido mįslingą žinutę teisėjų atžvilgiu, kai pagrindinis mačo įvykis buvo Manto Kalniečio atsisveikinimas.
Virginijus Šeškus. Dar vienas treneris, kurio emocijos yra tarsi skiriamasis bruožas. Per šį sezoną strategas jau buvo net triskart išvarytas iš aikštės, o spaudos konferencijoje kirto patyrusiam teisėjui Jurgiui Laurinavičiui.
„Tai yra jo asmeniškumai“, – sezono pradžioje apie Laurinavičių kalbėjo Šeškus.
Veikiausiai mažai kam kyla abejonių dėl Maksvyčio ir Šeškaus „kandidatūrų“ užsidirbti technines pražangas, bet kiti du atvejai nėra tokie akivaizdūs.
Giedrius Žibėnas yra aktyvus šalia šoninės linijos, tačiau retai peržengia ribas su teisėjais. Anaiptol, jo spaudos konferencijų retorika šį sezoną dažnai sukasi aplink tai, jog „Rytas“ privalo išvengti nereikalingų diskusijų su arbitrais. Degtuku nepavadinsi ir Nenado Čanako, kuriam būdingas ramus stovis iš rungtynių persikelia ir į spaudos konferencijas.
Vis tik šiuos du trenerius sieja praėjusio „Betsafe-LKL“ finalo istorija, kuriame tiek Čanakas, tiek Žibėnas įsivėlė į konfliktą. Dėl teisėjų sprendimų siutęs serbas buvo toks įtūžęs, kad palikinėdamas aikštelę atsitrenkė į Žibėną, o pastarasis įvykiui dar pridėjo šiek tiek dramos, imituodamas kritimą. Taigi, įvertinus, jog kovojama dėl titulo, nereikia nurašyti ir šių trenerių galimybių užsidirbti techninę nuobaudą.
Turnyro MVP – Marcusas Fosteris
Jei reikėtų rinktis akivaizdžiausią MVP jau dabar, tai nemaža dalis, ko gero, pasirinktų Edgarą Ulanovą. Ir nesuklystų. „Žalgirio“ kapitonas yra rekordininkas pagal šiuos apdovanojimus KMT turnyruose – 3 (2017,2018, 2020 m.).
Tačiau galima įžvelgti ir kitą gan įdomų scenarijų. Pavyzdžiui, MVP gaus nebūtinai turnyrą laimėjusios komandos narys. Favoritu daugelis mato „Žalgirį“, o tokio aukšto lygio žaidėjų, kokius turi kauniečiai, kitose komandose paprasčiausiai nėra. Jei kažkas ir būtų vertas gauti tokį prizą, nors nelaimėjo titulo, veikiausiai tai būtų Fosteris.
Fosterio statistika „Betsafe-LKL“ nėra įspūdinga – vid. 16 taškų ir 11,6 naudingumo taško. Tačiau skaičiai gerokai šokteli FIBA Čempionų lygoje, kur jis fiksuoja 21,7 taško ir 15,3 naudingumo balo statistiką.
Akivaizdu, jog „Ryto“ vedlys labiau koncentruojasi į pajėgesnius varžovus, o tuo buvo galima įsitikinti ir pačiam „Žalgiriui“. Mače su kauniečiais Fosteris surinko 34 taškus, 31 naudingumo balą bei tritaškiu per Rolandą Šmitą įtvirtino pergalę.
Vis tik Fosterio tikimybė tapti MVP išlieka maža, nes jo pagrindinis konkurentas Ulanovas žaidžia karjeros sezoną. Eurolygoje puolėjo vidurkiai siekia 11,5 taško ir 13,9 naudingumo balo.
„Ryto“ gynėjas turi atitikti daug sąlygų, kad taptų MVP. Daug lemia įvairiausios statistikos kategorijos, bet labai svarbu bus kiek toli žygiuos pats „Rytas“. Jei vilniečiai turnyrą laimės, tai akivaizdu, jog titulo vienu kalvių bus Fosteris. Jei nelaimės, vis tiek reikės įspūdingų dvejų rungtynių ir bent jau pasiekto finalo.
Marius Runkauskas – daugiausiai kartų tritaškių konkursą laimėjęs žaidėjas
Tritaškių konkursas dažnu atveju yra loterija. Žaidėjai ruošiasi skirtingai: vieni labai daug, kiti apskritai nesivargina. Tačiau ši pramoga visada pritraukia žiūrovus, o ir istorinių įdomybių šiemet galima surasti.
„Visada reikia gerbti istoriją“, – yra sakęs Šarūnas Jasikevičius.
Gerbkime istoriją ir mes. Dėl to ir būtų įdomu išvysti absoliučiu tritaškių konkursų karaliumi Marių Runkauską. Jis šį konkursą laimėjo triskart (2008, 2013, 2014 m.) bei pagal laimėjimų skaičių yra susilyginęs su Arvydu Macijausku.
„Gargždų“ veteranas šį sezoną meta po 7,7 taško, tritaškius pataikydamas beveik 40 proc. tikslumu. Snaiperis turėjo ir kiek geresnių sezonų taiklumo prasme, bet tritaškių konkurse patirties jis turi daugiausiai.
Pakovoti Runkauskui tikrai bus su kuo. Konkurse dalyvaus dar du tritaškių karaliai Mindaugas Lukauskis (2018 m.) ir Martynas Gecevičius (2019 m.). Be to, trofėjų bandys apginti pernai laimėjęs latvis Rihards Kuksiks.
Intrigos gali įnešti ir 17-metis Nojus Radžius, kuris laimėjo viešą atranką. Pernai iki finalo nukeliavęs Antanas Šegžda įrodė, kad ir krepšinio sirgaliai gali pakonkuruoti su profesionalais.
