Vilniaus „Ryto“ komandai šį sezoną visus tris žaistus kartus nepavyko nugalėti Kauno „Žalgirio“. Sostinės komandos vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas pareiškė, kad rezultatą aikštėje itin svariai lemia kaip komanda treniruojasi. O pastaroji akistata su šalies čempionais parodė, kad treniruotis reikės daugiau ir nepatogiau.
„Žalgiris“ susitikimą laimėjo užtikrintai 92:78. „Rytas“ nesulaikė Luko Lekavičiaus, kuris pelnė 22 taškus ir surinko 27 naudingumo balus.
„Pelnyta „Žalgirio“ pergalė, sveikinimai, leidome jiems labai greitai pajausti žaidimo skonį. Atsidarė lengvais taškais baudos aikštelėje, žinojome, kad pradedame su lengvu penketu ir jie bandys mus laužti per ūsą. Ten buvome per minkšti, jie gerai įėjo į rungtynes. O mes priešingai, neradome savo žaidimo. Prametėme daug gerų metimų. Aišku ir nebe geros „Žalgirio“ gynybos. Tikrai jie į rungtynes rimtai pasižiūrėjo, – įžvalgomis dalijosi Žibėnas.
– Jeigu trumpiau, turime jaustis labai komfortabiliai, kad būtų diskomfortas. Komfortabiliai turim jausti diskomfortą kiekvienoje treniruotėje. Treniruotis žymiai sunkiau ir ilgiau, turbūt.
– Po didžiosios pertraukos išaugo komandų fizinė jėga. Ar buvo pokalbis dėl kietesnės gynybos?
– Kaip ir minėjau buvo lengvi taškai iš po krepšio. Buvo Ulanovo ir Lekavičiaus stipriosios rankos. Paskiau iš to gaunasi du tritaškiai į rūbinę. Kur realiai rezultatas visą laiką buvo apylygis. Vietoje to, kad turėtume kelių taškų pranašumą, einame su minus aštuoniais. Realiai jeigu kas šiandien norėjo eiti į stiprią ranką jie ir ėjo. Kas norėjo eiti po krepšiu pažaisti jie ir sužaidė. Didžiojoje pertraukoje bandėme daryti kažkokius pakeitimus, žaidėjai išėjo sureagavę, bet kai priartėjime prie minus dviejų, sekė du labai greiti tritaškiai. Ir iš ten jau mes nebegrįžom.
– Sumneris pataikė tris tolimus metimus. Kiek tai buvo jūsų rizikos?
– Nebuvo jokios rizikos. Kažkur kiti gerai ištampė mus, ėjome per daug į tas pagalbas ir iš to gavom. Tai nebuvo metimai iš po driblingo, jis tą tikrai gerai pataiko.
– „Žalgiris“ pirmą klaidą padarė tik 20 minutę. Iš viso keturios klaidos. Tai buvo kokybiškos rungtynės iš jų pusės ar agresyvumo trūkumas?
– Jie padarė pražangą puolime, tai realiai mes juos privertėme suklysti tik tris kartus. Tai daugiau mūsų spaudimo kamuolio nebuvimas. Sakau, turim gerai jaustis ten kur yra juodas darbas, kur yra diskomfortas, ten mes turime kaifuoti. Šiandien grįžimo į rungtynes per gynybą nebuvo. Šiandien mes varžovo gynyboje nesustabdėme.
– Ar Margiris Normantas jaučiasi pasiruošęs žaisti šimtu procentų ar dar kamuoja problemos su achilu?
– Reiktų jo klausti, bet tokiose rungtynėse tai nėra pasiteisinimas.
– Kas yra sunkiausia gynyboje prieš Luką Lekavičių?
– Jo greitis turbūt. Buvome šiandien paruošę kitokią gynybą, bet ji nepasiteisino. Kai Lukas gauna daugiau tos erdvės įsibėgėti, jis yra sunkiau sustabdomas.
– Rungtynės buvo daug stabdomas. Kokia jūsų nuomonė dėl išaugusios rungtynių trukmės?
– Kas aš toks, kad tai vertinti. Tai yra FIBA taisyklės, teisėjai daro savo darbą. Aišku tas ankstesnis formatas buvo smagesnis žiūrovo akiai. Mums kaip treneriams kartais ir pliusų tame yra, kad galime pasikviesti žaidėjus. Bet bendrai, nemanau, kad tai krepšiniui suteikia papildomą grožį.
– Esate dar ir rinktinės treneris. Kaip manote ar Lekavičius nusipelno vietos rinktinėje su tokiu žaidimu?
– Atsakysiu atvirai, ateinančią savaitę susitinkame su Kaziu ir Benu. Apie tai kalbėsime. Mano nuomone jis yra to nusipelnęs. Galbūt kažkoks sunkesnis sezonas Eurolygoje. Bet potencialas yra didelis. Šiemet gali būti tokia gera problema mums treneriams – ne ką kviesti į rinktinę, o ko nekviesti. Čia yra geresnė problema negu atvirkščiai. Bandysime spręsti tuos klausimus.