Giedriaus Žibėno vadovaujamas Vilniaus „Rytas“ be didesnių problemų susitvarkė su Kazio Maksvyčio auklėtiniais ir dėjo žingsnelį link FIBA Čempionų lygos ketvirtfinalio.
Trečiadienio vakarą „Rytas“ Manisos BBSK sutriuškino 98:74 ir penktą kartą iš tiek pat galimų apgynė namų tvirtovę.
Ši pergalė būtų buvusi dar saldesnė, jeigu ne netikėta Stambulo „Galatasaray“ pergalė prieš Malagos „Unicaja“, kuri „Ryto“ grupėje įtvirtino trivaldystę. Visos šios ekipos savo sąskaitose dabar turi po dvi pergales.
„Manau, kad sužaidėme labai visavertes rungtynes, apribojome pagrindinius du jų taškų rinkikus. Buvome solidūs ir gynyboje, ir puolime, turime tai tęsti“, – teigė „Ryto“ gynėjas R.J. Cole’as.
„Komandinė pergalė. Visi žaidėjai buvo labai susitelkę į rungtynių planą, pradedant gynyba. Viskas ir prasideda nuo jos. Išvengėme bangų, laimėjome visus kėlinius ir manau, kad nusipelnėme šios pergalės“, – teigė Žibėnas.
– Kiek džiugino toks komandos nusiteikimas?
– Šiandien dar buvo labai svarbu susitvarkyti su spaudimu. Rungtynės, kurias buvo būtina laimėti. Varžovai vis tiek žaidžia neturėdami ką prarasti, nors yra talentingi. Kartais tokie mačai būna labai slidūs, bet žaidėjai su tuo labai gerai susitvarkė.
– Kas labiausiai patiko šiandienos rungtynėse?
– Kad vertėme varžovus klysti, jie padarė apie 20 klaidų. Puolime dalijomės kamuoliu, gerai atakuodavome vertikaliai ir iš ten susikurdami daug situacijų.
– Kokį įspūdį paliko Parkerio Jacksono-Cartwrighto debiutas Čempionų lygoje?
– Šį mačą jau reikia pamiršti ir telktis į kitą. Norime jį integruoti kuo greičiau. Cole’ui nėra svarbu, ar pradėti ant suolo, ar starto penkete. Šiandien jam pridėjome penkias minutes. Jis čia atvažiavo daryti skirtumą. Esame įsitikinę, kad jis bus geresnis.
– Kaip vyko aukštaūgio paieškos ir ar greitai nusitaikėte į Gudaitį?
– Amerikiečių imti negalėjome, nes būtų šeštas legionierius ir būtų pritaikytas mokestis. Todėl turėjome ratą mažinti iki lietuvių ir ES pasą turinčiais žaidėjais. Norėjome reaguoti į Ąžuolo Tubelio netektį. Turiu duoti daug kreditų vadovybei, kad greitai į tai sureagavo. Dideli klubai turi reaguoti į tokio žaidėjo netektį. Norėjome Ąžuolo lygio žaidėjo ir pozicijos, kad nesikeistų žaidimas. Kai rinkoje atsirado Artūras, daug svarstyti nereikėjo. Jis atvyksta kovo mėnesį, likus trims mėnesiams iki sezono pabaigos. Kai žaidėjas ateina tokiu metu, labiau reikia jam adaptuotis nei komandai keisti sistemą.
– Kokia yra jo sportinė forma?
– Jis yra sveikas, labai motyvuotas, norintis įrodyti. Jo patirties irgi labai reikia. Nesame labiausiai patyrusi komanda, bet su kiekvienais metais tokia tampame. Niekas nėra apdraustas. Šiandien atėję į rytinę treniruotę sužinojome, kad neturėsime Masiulio. Žaidėme ne pagal savo pozicijas, bet tai jau ne pirmas kartas. Turime prie to prisitaikyti ir žaidėjai šiandien tai padarė labai gerai. Nežinome, kada grįš Ąžuolas, niekas garantijų neduoda, todėl negalėjome rizikuoti. Klubas parodė savo ambicijas, reakciją ir pasirašė dar vieną žaidėją.
Jeigu bus visi sveiki, treneriams jau reikės žiūrėti, kokiam varžovui geriausiai tinka žaidėjai. Tapsime kažkiek didesni, Flaggas gal pažais ir trečioje pozicijoje. Daug kas neturėtų keistis.
– Kada realu išvysti Gudaitį aikštelėje?
– Jis atvyks kitą savaitę, praeidinės medicininę patikrą. Tikimės tada jį ir turėti.
– Ar tokioje gilioje sudėtyje visi žaidėjai yra saugūs?
– Šiuo metu neturime dvylikos žaidėjų, todėl jokio tokio komentaro negaliu sakyti. Šiandien treniruotėje turėjome keisti daug puolimo idėjų, nes buvo tik 10 žmonių. Kol nesijausime saugūs ir pilni, tikrai nedarysime jokių sprendimų. Neaišku nei kada grįš Ąžuolas, nei kaip įsilies Gudaitis.
– Ar tai yra giliausia sudėtis, kokią esate turėjęs?
– „Ryte“ – tikrai taip. Dar Marijampolės „Sūduvoje“ turėjau tokią sudėtį (šypsosi).
– Jeigu visi žaidėjai bus sveiki, jų turėsite 13. Bus sunku visus integruoti?
– Mūsų, trenerių, darbas padaryti žaidėjus efektyvesniais. Galime naiviai mąstyti, kad visi bus sveiki, ir tik tada bus 13 žaidėjų. Tada spręsime, ką daryti, bet dabar tikrai jokių sprendimų nedarysime. Pilnos sudėties neturime, o ant nosies – daug svarbių rungtynių.
Visi turime suprasti, kur esame. Labai geras pavyzdys – „Unicaja“. Ten nė vienas žaidėjas nežaidžia daugiau 20 minučių ir visi yra laimingi. Kiekvienas varžovas yra skirtingas, tad gili rotacija – stiprybė.
– Ar „Galatasaray“ pergalė prieš „Unicaja“ atrodo labai neparankiai?
– Lieka trejos rungtynės. Jeigu visas laimime, galime būti ir pirmi. Negalime kontroliuoti tokių dalykų. Šiandien padarėme savo darbą, bet dabar lauks dar vienos sunkios rungtynės Manisoje. Negalime apsigauti dėl šios pergalės. Kaip esu sakęs, geros komandos turi reaguoti ir po gerų rungtynių. Gerinti tikrai yra ką.
– Gudaičio kontraktas galios iki kitų metų vasaros. Ar tai reiškia, kad jį klubas būtų viliojęs ir Tubeliui nepatyrus traumos?
– Kontrakto sąlygų kol kas tiksliai nežinau. Ar tai yra pliusas, ar jis jau yra užrakintas ir kitam sezonui. Jeigu nebūtų Ąžuolo traumos, aukštaūgių nebūtume kvietę.
– Ignas Sargiūnas pirmoje pusėje buvo nesustabdomas. Kaip įvertintumėte jo pasirodymą ir progresą?
– Žinojome prieš sezoną, kas yra Ignas. Dėl to jis čia ir yra. Žinome jo galimybes. Kelios ligos ir traumos jam sumaišė žaisti taip, kaip tą darė šiandien. Kiekvienam žaidėjui pasitaikys ir prastesnių rungtynių. Nesinori jo išskirti, nes ši pergalė yra komandinė. Sistema komandos draugams leido jį rasti. Kitą kartą galbūt bus randamas kažkas kitas.
– Jacksonas-Cartwrightas kalbėjo, kad komandos draugai jam pastoviai kalba apie artėjančio savaitgalio LKLasico su „Žalgiriu“. Ką jie kalba ir galbūt pats jau kažką sakėte jam apie tai?
– Nieko nežinau. Kiekvienas žaidėjas laukia tokių rungtynių, turime galimybę bent savaitei būti pirmoje vietoje. Kai patyrėme trečią pralaimėjimą, komandai pasakėme, kad iki šio mačo su „Žalgiriu“ turime laimėti viską. Norime namų pranašumo, o kaip bus – matysime.
– Nuo paskutinės akistatos su „Žalgiriu“ praėjo trys mėnesiai. Kuo jie dabar yra kitokie?
– Jie visada kitokie (šypsosi). Stebiu jų Eurolygos rungtynes, išvažiavus Walkeriui, kamuolys juda kažkiek geriau, yra įtraukta daugiau žaidėjų. Bet gynyboje idėjos panašios, puolime lyg ir yra naujienų, bet kai rungtynės kabo ant plauko – grįžtama prie to pačio žaidimo vienas prieš vieną. Jų irgi laukia svarbios rungtynės.
– Jacksonas-Cartwrightas teigė, kad turėjo pelningesnių pasiūlymų. Ką jo pasirinkimas žaisti Vilniuje pasako apie jį ir apie „Ryto“ klubą?
– Kad jis ambicingas – visiems aišku, bet ambicingas ir klubas. Džiaugiamės, kad jau kelis metus neimame bet ko, žaidėjai pas mus ateina jau su pavardėmis. Tas pats Stevenas Enochas, Marcusas Fosteris, Gudaitis… Jie net neabejoja ir nesvarsto, pasitiki procesu, žino, kaip yra valdomas klubas. Ta pasitikėjimo grandinė vis stiprėja. Atsiliepimai apie mūsų klubą pastaraisiais metais yra geri ir dėl to galbūt su mažesniais finansais pavyksta prisikalbinti ambicingus žaidėjus.
– Ar tai, jog Gudaičio norėjo ir „Wolves“, šį pasirašymą padaro dar saldesne pergale?
– Pergalės iškovojamos aikštelėje. Tada jos yra saldžios. Už aikštelės – ne mūsų kiemas.
– Ar kažkiek kalbėjote su Maksvyčiu apie situaciją Manisos klube, kur po deklaruotų aukštų tikslų galiausiai liko tik 8 žaidėjų rotacija?
– Kalbėjome užvakar telefonu. Žinau tą situaciją. Bet tai yra treneris, kuris niekada nepasiduos, norės laimėti visas rungtynes. Jis yra labai motyvuotas. Jam nesvarbu, ar sunku, ar nesunku. Su savo žemaitišku charakteriu jis visada kovos dėl pergalių. Jam reikia palinkėti kantrybės ir sėkmės pirmadienio mače su „Anadolu Efes“. Linkiu padaryti sensaciją.
– Ar teko susipažinti su Jacksono-Cartwrighto kuriama muzika?
– Dar ne.
– Sakė, kad ketina jus minėti vienoje dainoje. Nebūsite prieš?
– Negalime drausti to, kas vyksta už aikštelės ribų. Ne tie laikai (šypsosi).