Rimo Kurtinaičio į rinktinę iškviestas Kristupas Žemaitis dalijosi mintimis apie Vilniaus „Wolves“ komandos pabaigą ir šansus prasibrauti į dvyliktuką.
O šansų žaisti Europos čempionate 29-erių gynėjas turi užtektinai. Dėl antrojo įžaidėjo pozicijos Žemaitis konkuruos su Arnu Velička, o pats krepšininkas teigia matantis scenarijų, kuriame Rokui Jokubaičiui Suomijoje ir Rygoje jie talkintų abu.
„Turbūt. Galbūt važiuosime kartu, gal treneris norės trijų žaidėjų. Manau, kad viskas išryškės pasiruošimo metu. Spėčiau, kad, kaip visada, yra garantuotos 9-10 vietų. Tos likusios kelios išryškės pasiruošimo metu. Duok, Dieve, kad visi būtų sveiki, o tada jau viską aikštelėje matysime“, – apie savo šansus prasimušti į dvyliktuką kalbėjo Žemaitis.
Jokubaičio sezono Izraelyje pabaiga buvo pažymėta kariniu konfliktu su Iranu, tačiau Žemaičio istorija šioje rinktinėje irgi yra išskirtinė. Vos po sezono pabaigos buvusi jo komanda Vilniaus „Wolves“ pranešė stabdanti ambicijų nestokojusį projektą.
„Buvo labai netikėta. Jau išvakarėse buvo keista, kai pamatėme, kad pereiname iš Europos taurės į Čempionų lygą. Atrodė, kad ta Europos taurė silpnėja ir būtų logiška mesti „all-in“. Bet suprantu, kad treji metai yra nemažas laiko tarpas. Lūkesčių neįvykdėme, du kartus neįveikėme ketvirtfinalių, KMT irgi kažko neparodėme. Suprantamas tas erzelis, bet ta žinia vis tiek buvo netikėta.
Tai buvo puiki vieta tobulėti ir mums, lietuviams. Vis tiek 5 mln. eurų biudžeto klubas. Nors ir nerodėme įspūdingų rezultatų, bet gal ketvirtais metais būtumėme pramušę. Gaila ir viso Lietuvos krepšinio. Prieš kelis metus LKL turėjo 12 komandų, dabar liko 8 ir kažkaip reikia surinkti bent 10. Gaila“, – nuogąstavo įžaidėjas.
– Kaip asmeniškai vertinate praėjusį sezoną?
– Būna ir geriau, bet tokios jau buvo aplinkybės. Užpraeitame sezone kažkiek sukrito kortos, kai traumą gavo Žagaras, Kariniauskas daug nežaidė. Mane treneriai padarė pagrindiniu įžaidėju, gavau daug minučių, papildymo nebuvo. Šiemet buvo daug legionierių, žaidimas sukosi aplink juos, aš nuėjau į antrą planą. Stengiausi būti geras komandinis žaidėjas. Galbūt trūko šiek tiek naglumo, egoizmo. Nesinorėjo lipti per galvas ir tas sezonas gavosi neįspūdingas. Dar blogiau, kad ir komandiškai jis buvo nesėkmingas. Užbaigėme slogiomis nuotaikomis.
– Kiek liūdna ir nemalonu, kad lietuviams dar reikėjo kovoti dėl savo uždirbtų pinigų?
– Šitas momentas irgi toks… Suprantame ir vadovybės pyktį, bet tokie dalykai galiausiai vis tiek prie gero nepriveda. Nežinau, ar tokios bausmės tinkamos, nepasakyčiau, kad tada įvyko kažkoks rezultatų pagėrėjimas. Bet viskas yra gerai dėl tų pinigų. Buvo žadėta ir tikime, kad viskas bus išpildyta.
– Kaip sekasi ieškoti darbo kitam sezonui?
– Kol kas nieko konkretaus neturiu. Į užsienį išvažiuoti irgi yra sunkoka, nes sezonas statistiškai nebuvo kažkoks įspūdingas. Žiūrėsiu. Galbūt yra variantas čia, rinktinėje, gerai pasirodyti. Tada galbūt atsiras kažkokie platesni vandenys. Kol kas stengiuosi nesukti galvos. Svarbiausia likti sveikam ir kažkas turėtų atsirasti. Gal ir toje pačioje Lietuvoje.
– Be jūsų yra ir visa eilutė kitų kontraktų neturinčių žaidėjų. Rinktinei tai pliusas ar minusas?
– Žagaras yra geriausias į galvą šaunantis pavyzdys, kai po įspūdingo pasirodymo rinktinėje pasirašė tokį kontraktą su Stambulo „Fenerbahče“. Aišku, mano atvejis gal ir nebūtų toks, bet vis tiek yra toks variantas. Galbūt užsikabinsi draugiškose rungtynėse, pateksi į čempionatą… Jeigu ten gerai sužaidi, gali atsiverti daugiau galimybių. Bet kol kas per daug neapsikraunu.