„Po tokio sezono taip padaryti?“ – retoriškai paklausė Renanas Oliveira. Nuomos pagrindais kovą prie „Žalgirio“ prisijungęs brazilas šiemet tapo rezultatyviausiu Vilniaus klubo žaidėju, tačiau paskutiniame Konferencijų lygos grupių etapo mače į aikštę išbėgo tik prasidėjus antrajam kėliniui ir „Žalgiriui“ atsiliekant 0:2.
Oliveiros prisijungimo prie „Žalgirio“ istorija yra įdomi. Nors vadovės Vilmos Venslovaitienės ir trenerio Vladimiro Čeburino radare brazilas buvo kurį laiką, jo prisijungimui lemiamą priežastį sudarė Ukrainoje prasidėjusi Rusijos karinė invazija.
Karo kankinamoje šalyje 25-erių puolėjas pirmą kartą nutūpė 2019-ųjų vasarą, kai iš Maltos lygoje rungtyniaujančios „San Gwann FC“ ekipos prisijungė prie Lvovo PFC. Antrojo sezono pradžioje Oliveira buvo išnuomotas Portugalijos lygoje žaidžiančiai „Gil Vincente“ komandai, tačiau po pusmečio ten grįžo į Ukrainą.
2021 metų rugsėjį PFK žaidėją už 400 tūkst. eur pardavė kitam Ukrainos klubui – Kovalivkos „Kolos“. Tačiau čia žaidėjas praleido tik pusmetį, nes lemtingąją vasario 24-ąją prasidėjo Ukrainoje tebesitęsiantis karas su Rusija.
Nors tiesiogiai su karo veiksmais nesusidūrė, jam teko palikti namus Kijeve ir slėptis savo klubo būstinėje. Galiausiai po kelių dienų klubo suorganizuotu transportu Oliveira su kitais komandos draugais pasiekė sieną su Rumunija, kurią kirto pėsčiomis ir dar po kelių tarpinių stotelių galiausiai grįžo į Braziliją.
„Man tai buvo labai baisu, – patirtį bėgant iš Ukrainos prisiminė brazilas. – Pamačiau tokių dalykų, kokių niekad nesu regėjęs. Tačiau galiu pasakyti, kad tai man įnešė šiek tiek stiprybės, padėjo suprasti, koks trapus gali būti gyvenimas.
Praradau kelis draugus, kiti prarado savo namus, giminės narius. Stengiuosi juos palaikyti, bet kartu suprantu, kad prieš tokius dalykus esu bejėgis. Tai, kas darosi Ukrainoje, yra nesuvokiama protu. Meldžiuosi už juos.“
Grįžus į Braziliją ieškotis naujo klubo Oliveirai ilgai neteko. Pasinaudojęs galimybe į brazilą nagus suleido Vilniaus „Žalgiris“. Puolėjas prie klubo prisijungė prieš pat naujo sezono pradžią kovo pabaigoje.
Ir netrukus jis įrodė, kodėl „Žalgiris“ buvo teisus persekiodamas brazilą. Oliveira šiame sezone tapo rezultatyviausiu vilniečių žaidėju – A lygoje jis pelnė 15 įvarčių, taip pat tapo vieninteliu žalgiriečiu, kuris mušė įvarčius ir Čempionų, ir Europos lygų atrankose, ir Konferencijų lygoje.
„Netikėtas, – vienu žodžiu savo sezoną apibūdino Oliveira. – Manau, kad taip galėtų pasakyti visi. Turime labai gerą komandą, tačiau daug žaidėjų prie jos prisijungė gana vėlai – vasarį ar, kaip aš, netgi kovą. Tad mums reikėjo laiko geriau vienas kitą suprasti.
Jeigu atvirai, niekas iš mūsų nesitikėjo, kad galime padaryti, pasiekti tai, ką pasiekėme šį sezoną.“
Oliveiros 15 įvarčių svariai prisidėjo ir prie to, jog dešimtąjį A lygos titulą istorijoje „Žalgiris“ užsitikrino dar likus net septynerioms rungtynėms iki sezono pabaigos. Pasak brazilo, sužinojęs apie vilniečius treniruojantį Vladimirą Čeburiną ir „Žalgiryje“ esančius žaidėjus, jis nieko kito pernelyg ir nesitikėjo.
„Kaip puolėjas, visada turi būti pasiruošęs viskam. Pasiūlymą prisijungti prie „Žalgirio“ priėmiau su didele motyvacija. Žinojau, kokie žaidėjai ten žaidžia ir kas juos treniruoja. Supratau, kad su šita grupe galiu išpildyti visą savo potencialą ir pasiekti didžių dalykų.“
O tų didžių dalykų Oliveira tikrai pasiekė. Brazilo pavardė amžiams bus įrašyta į istorijos archyvus kaip rezultatyviausio žaidėjo komandoje, pirmą kartą Lietuvos istorijoje rungtyniavusioje tarptautinio Europos turnyro grupių etape.
Paties puolėjo teigimu, pajautę, jog gali tapti istorinio pasiekimo kalviais, „Žalgirio“ žaidėjai į aikštę pradėjo žengti tikėdamiesi nuleisti kraujo ir garsiems Europos klubams.
„Galimybė sukurti istoriją tiek man, tiek visai komandai suteikė labai daug motyvacijos. Bet jeigu kalbėtume apie ypatingiausią sezono akimirką, turbūt turėčiau išskirti pergalę prieš „Malmo“. Aš ir visa komanda po jos buvome euforijoje.“
Visgi sezonas Oliveirai neapsiėjo ir be nuogąstavimų bei nusivylimų. Vienas didžiausių tokių brazilui – paskutinę sekundę užgesusi viltis patekti į Europos lygą atrankos mače su „Ludogorets“.
UEFA panaikinus išvykoje pelnytų įvarčių taisyklę, „Žalgiris“ buvo labai arti dar didesnio europinio turnyro. Išvykoje Bulgarijos klubui nusileista 0:1, tačiau namuose laimėta 3:2 ir išplėštas pratęsimas. Jame viskas klostėsi taip, kad Europos lygos dalyvis turėjo spręstis po 11 metrų baudinių serijos, tačiau 120 min. į „Žalgirio“ vartus buvo skirtas baudinys, kurį sėkmingai realizavo ir viltis sugniuždė Olivieris Verdonas.
„Jautėme, kad galime patekti į Europos lygą, – sielojosi trečią „Žalgirio“ įvartį prieš „Ludogorets“ pelnęs Oliveira. – Tačiau mums labai nepasisekė, kai paskutinę minutę teisėjai nusprendė skirti baudinį. Manau, kad tai buvo pati skaudžiausia akimirka ne tik man, bet ir visai komandai.“
Skaudžiausią asmeninį skaudulį patyrė paskutine tapusioje Konferencijų lygos dvikovoje su „Slovan“. Šias rungtynes rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas pradėjo ant atsarginių suolo.
Nors Čeburinas vėliau aiškino, jog tokį sprendimą priėmė norėdamas puolime turėti du greitus žaidėjus, pasirinkimas nustebino daug ką: komentatorius, ekspertus, žiūrovus ir, žinoma, patį Oliveirą.
Sudvejoti „Žalgirio“ trenerio sprendimu privertė ir įvykiai aikštėje – vos pasirodęs brazilas jau antrą antro kėlinio minutę pasižymėjo rezultatyviu perdavimu Francisui Kyeremeh.
„Toks pasirinkimas supykdė mane, – apmaudo neslėpė brazilas. – Tikrai negaliu pasakyti, jog buvau laimingas, kad mane paliko ant suolo. Po tokio asmeninio sezono taip padaryti? Ir būnant tokioje formoje?
Savaime suprantama, kad tokiose rungtynėse norisi būti aikštėje, norisi padėti savo draugams, komandai. Žinoma, suvokiu, kad tai nėra mano sprendimas. Jį padarė treneris ir turiu su juo sutikti, kad ir ką jis sako ar nusprendžia. Asmeniškai man tai nepatiko, bet yra kaip yra.“
Tačiau brazilas patikino, kad jo santykiai su vyriausiuoju „Žalgirio“ strategu yra šilti.
„Mūsų santykiai yra labai geri. Vien dėl to, jog aš esu vienas iš kelių žaidėjų, galinčių su juo susikalbėti rusiškai, galiu geriau komunikuoti.
Jis labai norėjo, jog prisijungčiau prie komandos, todėl visada stengiausi aikštėje daryti viską, ko jis norėjo ir tikėjosi iš manes, – už pasitikėjimą Čeburinui dėkojo Oliveira. – Nors ir nebuvau patenkintas jo sprendimu, kaip žaidėjas turiu suprasti, priimti ir vykdyti jo nurodymus.“
Nepaisant to, Čeburinas šiame sezone brazilu priekinėje linijoje pasitikėjo labiausiai. Pagal sužaistas minutes (1766) Oliveira yra pirmoje vietoje tarp kitų „Žalgirio“ puolėjų, nors, kaip teigia pats, šį sezoną vilniečių sudėtis yra labai gili.
„Turime labai gerą sudėtį. Jeigu pažiūrėtumėme į atskirus žaidėjus, kiekvienoje aikštės dalyje turime labai kokybiškų futbolininkų, įskaitant ir tuos, kurie į rungtynes įeina nuo atsarginių suolelio. Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad sezono metu labai patobulėjome. Nustebau, kaip greitai perpratome vienas kitą ir trenerio propaguojamą sistemą. Tikrai nebandau vaidinti politkorektiško. Jei reikia įsitikinti mūsų pajėgumu, viską puikiai pasako skaičiai ir pasiekimai.“
Labiausiai savo tobulėjimu ir pasiekimais Oliveirą nustebino antroje sezono pusėje bei Konferencijų lygoje sužibėjęs 23-ejų nigerietis Mathias Oyewusi, kuriam brazilas piešia labai gražią ateitį.
„Visa mūsų komanda turėjo labai gerą sezoną, tačiau jeigu reikėtų išskirti tam tikrus žaidėjus, sakyčiau, kad Oyewusi ir Gertmanas padarė milžinišką pažangą, – komandos draugais džiaugėsi Oliveira. – Taip pat Fabienas Ourega. Jis jau yra geras žaidėjas, tačiau tai, ką jis gali duoti komandai, yra labai vertinga.
O kalbant apie Oyewusi, visada stengiausi jį motyvuoti, kalbėtis su juo. Jis yra labai malonus žmogus. O kaip žaidėjo jo laukia didelės aukštumos.“
Paklaustas apie tai ar artėjantį sezoną planuoja likti „Žalgiryje“, brazilas atsakė, kad kol kas nieko negali pasakyti. Situaciją sunkina ir jo kontraktas su „Kolos“ klubu, kurio ateitis dėl karo su Rusija kelia labai daug klaustukų. Ukrainos čempionatas vyksta, tačiau legionieriai jame nežaidžia.
„Šiuo metu kalbuosi su agentu. Netrukus turėtume priimti sprendimą, kuris būtų geriausias mano karjerai. Jeigu nuspręsime, kad tai – likimas „Žalgiryje“, tuomet liksiu Vilniuje, jei ne – kažkur keliausiu vėl.
Šiuo metu „Žalgiryje“ esu nuomos pagrindais, vis dar turiu galiojančią sutartį su Ukrainos klubu. Tad sprendimas priklauso ne nuo manęs vieno. Turiu pasikalbėti su savo klubu ir priimti sprendimą.“
Į klausimą ar po rekordinio sezono sulaukė pasiūlymų iš didesnių klubų, Oliveira šyptelėjo: „Netrukus sužinosime.“
Pasak 25-erių puolėjo, vienintelis dalykas, kuriuo jis nebuvo itin patenkintas žaisdamas Lietuvoje, yra oras.
„Užsienyje žaidžiu nuo 18 metų, didžiąją dalį – Rytų Europoje. Pabuvęs Ukrainoje, Slovakijoje ir Vilniuje galiu pasakyti, jog miestai, oras ir kultūros čia yra gana panašios. Galbūt šiek tiek nustebau, kaip šalta yra Lietuvoje. Nuolat lyja arba tiesiog šalta. Manau, kad netikėčiausia čia ir buvo toks oras. Bet man labai patinka Vilnius, Lietuva, jos žmonės, kurie tikrai yra geri.“
Net jeigu po sezono pabaigos nuspręs palikti „Žalgirį“, Oliveiros širdyje visada liks šis klubas ir ypač jo fanai.
„Mūsų fanų reikšmę supratau vienose rungtynėse išvykoje prieš Panevėžį. Jie yra mūsų dvyliktas žaidėjas. Visada atrodo, kad jie su mumis bėgioja aikštėje. Turėti tokį palaikymą yra labai gera. Jie visada stengiasi atiduoti visą save palaikydami, todėl mes bandome atsidėkoti tuo pačiu aikštėje. Ryšys tarp žaidėjų ir fanų šiame klube yra labai stiprus.“