Mantas Rubštavičius dar prieš metus gydėsi čiurnos traumą, bandė atrasti save Kauno „Žalgirio“ dubleriuose. Dabar jis – Europos U20 čempionato simbolinio penketo bei vyrų rinktinės narys, potencialus NBA žaidėjas.
20-mečio gynėjo karjeros kreivė dramatiškai šoko į viršų 2022 m. liepą Podgoricoje. Tuomet didelių lūkesčių neturėjusi Lietuvos dvidešimtmečių rinktinė išvyko į Europos čempionatą, kur sužibo Rubštavičiaus žvaigždė.
Jaunuolis rinko po 19,7 taško, 4,4 atkovoto kamuolio ir 17,3 naudingumo balo. Jis tapo pirmuoju lietuviu, tapusiu Europos U20 pirmenybių rezultatyviausiu žaidėju. Taip pat užfiksuotas ir rezultatyviausias Lietuvos visų laikų jaunimo turnyrų taškų rekordas – 38 prieš prancūzus.
Negana to, visi asmeniniai pasiekimai vainikuoti ir komandiniu pasisekimu – Lietuva tapo Europos U20 vicečempione.
Netrukus Rubštavičiaus karjeroje prasidėjo dar didesni posūkiai, tačiau būtent šiame čempionate jis bandė įrodyti, jog traumos talentingų žaidėjų nesužlugdo.
„Mačiau, kad mano žaidimas eina žemyn, o ne aukštyn, – savo būseną prieš turnyrą Juodkalnijoje tinklapiui O, Sportas! prisiminė Rubštavičius. – Dėl to po sezono pradėjau intensyviai ruoštis, sportavau, gerinau savo žaidimą.“
Taip pat vasarą Rubštavičiaus laukė dar vienas sprendimas, kuris po kurio laiko ir pasiteisino – perėjimas iš „Žalgirio“ į Panevėžio „7bet-Lietkabelį“.
Nenado Čanako vadovaujamoje komandoje gynėjas sulaukia nemažai galimybių. Europos taurėje jis per vid. 14 minučių renka po 4,6 taško ir 5 naudingumo balus. LKL pirmenybėse statistika dar kiek išauga – per vid. 16,5 minutės renka po 7,2 taško ir 6,3 naudingumo balo.
Panevėžyje gimęs ir užaugęs krepšininkas sugrįžo namo, žaidžia aukštame lygyje ir turėtų neprasprūsti pro akis didžiausiam šalies klubui „Žalgiriui“. Juolab Kauno komanda, išleisdama žaidėją į Panevėžį, pasiliko teisę po šio sezono jį susigrąžinti.
„Ateityje vis tiek tikiuosi ten (aut. past. „Žalgiryje“) žaisti, – nuoskaudos nelaikė Rubštavičius. – Eurolyga yra geriausias turnyras Europoje, žaidžia geriausi. Tačiau į „Žalgirį“ reikia ateiti tada, kai esi šimtu procentu pasiruošęs.“
Pirmasis bandymas įsitvirtinti pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje nebuvo sėkmingas, juolab ir šansų nebuvo daug. Su pagrindinės komandos marškinėliais Rubštavičius gavo šansą vienose Eurolygos bei devyneriose LKL rungtynėse.
Per pastarąjį dešimtmetį, ko gero, tik Rokas Jokubaitis ir Lukas Lekavičius sugebėjo tiesiai iš dublerių žengti į pagrindinę „Žalgirio“ komandą. Rubštavičius išskyrė kitus du žalgiriečių pavyzdžius, kurie į daugkartinių Lietuvos čempionų gretas prisibeldė kitu keliu.
„Turime daug pavyzdžių, kaip Marius Grigonis, Edgaras Ulanovas, kurie savo karjeras pradėjo kažkur kitur, o vėliau buvo pasiruošę, grįžo į „Žalgirį“ ir gavo lyderių vaidmenis“, – pridėjo 20-metis.
Viena įdomiausių naujienų, kuri pastaruoju metu supa Rubštavičių – ESPN parengta 2024 m. NBA naujokų biržos prognozė. Daugumos lietuvių akis ten patraukė pirmu numeriu įrašytas Matas Buzelis, tačiau pačiame sąrašo gale yra ir Rubštavičius.
Panevėžietis yra minimas 54 numeriu, kuris kol kas priklauso Los Andželo „Clippers“. Nors prognozės dar gali keistis neapskaičiuojamai, tačiau Rubštavičius džiaugiasi, jog sulaukia pripažinimo.
Aišku, turėtų likti kartėlio, nes pagal dabartinę prognozę lietuvis iškeliautų pas didžiausius savo mėgiamiausio krepšininko varžovus.
„Nuo pat mažens stebiu LeBroną Jamesą“, – savo vieną idealų, kuris žaidžia Los Andželo „Lakers“, atskleidė Rubštavičius, vėliau pridėjęs, jog labiau svajoja apie NBA, o ne Eurolygą.
Rubštavičius visai neseniai debiutavo Lietuvos vyrų rinktinėje ir pirmas blynas – visai skaniai iškepęs.
Mače su Vengrija jis per 16 minučių sumetė 12 taškų bei atkreipė dėmesį į save itin sudėtingu tritaškiu nuo lentos.
Toliau Rubštavičius tinklapiui O, Sportas! pasakojo apie pakvietimą į rinktinę, įspūdį apie Victorą Wembanyamą, tobulėjimą „Lietkabelyje“ ir Nenadą Čanaką, ateitį „Žalgiryje“ bei NBA viltis.
– Mantai, rinktinėje buvote ir praėjusiame lange tik tada į aikštę nebuvote išleistas. Ar tas apsišlifavimas ir buvo kertinis momentas, kodėl iškart sėkmingai įsiliejote?
– Vis tiek praeitame lange Panevėžyje buvo ta pati sistema. Dėl to ir Klaipėdoje prisitaikiau greitai prie derinių, prie sistemos. Žaidėjai pažįstami, jau teko kartu žaisti. Šiek tiek padėjo tai, jog buvau praeitame lange.
– Ar patį nustebino tie du pakvietimai į rinktinę? Kokią savo reakciją prisimenate, išklausęs Kęstučio Kemzūros kvietimo?
– Nustebino tie pakvietimai, nes vis tiek praėjusiais metais dar žaidžiau NKL, atrodo, labai didelis žingsnis į priekį. Dar mano statistika nėra pati geriausia, yra kitu žaidėjų, kurie gal turi net geresnę statistiką. Tikrai malonu, kad treneriai stebi mano žaidimą.
– Kokį jausmą nešiojatės po rinktinės stovyklos – kad prilygstate jau dabar langų rinktinės krepšininkams ar dar iki jų stiebtis reikia labai daug?
– Aš manau, kad įmanoma įsilieti, bet reikia tuo pačiu ir tobulėti. Vis tiek reikia pridėti fiziškumo, nes ypač su prancūzais jis buvo labai didelis, reikėjo prieš didelius kūnus atstovėti. Tačiau manau, kad nepasimečiau toje rinktinėje.
– Sutapimas, jog dukart iš arti stebėjote prancūzų rinktinę. Tai nebuvo geriausia jų rinktinė, bet kokį įspūdį paliko tokio aukšto lygio komanda ir, žinoma, Victoras Wembanyama?
– Kaip ir sakiau, prancūzų fiziškumas yra labai didelis, dideli kūnai, visi aukšti, įžaidėjai mažiukai spaudžia kamuolį, priverčia daryti daug klaidų. O su pačiu Wembanyama teko žaisti U19 pasaulio čempionate. Jau tada jis dominavo tarp dvejais metais vyresnių. Aišku, išskirtinis talentas. Toks ūgis, meistriškumas, o juda kaip gynėjas. Tikrai, manau, ateityje bus vienas geriausių pasaulio žaidėjų.
– Apskritai šis pusmetis jums yra nuklotas įvykiais. Viskas prasidėjo dar nuo Europos jaunimo čempionato, kur pasidabinote sidabru ir tapote rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Kažkuriuo metu ilgalaikės traumos stabdė jūsų progresą, tad ar šį čempionatą sau asmeniškai akcentavote?
– Tokio dalyko nebuvo, tiesiog buvau pasiilgęs krepšinio, nes daugiau nei pusę sezono nežaidžiau. Mačiau, kad mano žaidimas eina žemyn, o ne aukštyn. Dėl to po sezono pradėjau intensyviai ruoštis, sportavau, gerinau savo žaidimą. Nuvažiavau, buvau lyderis, nebuvo Ąžuolo Tubelio, gavau daug laisvės ir gerai pasirodžiau.
– Ar galėtumėte palyginti visuomenės susidomėjimą jumis prieš ir po šio čempionato?
– Aišku, daugiau visko, žiniasklaida daugiau rašė. Bet aš nelabai seku kas ir ką rašo, ką sako. Tiesiog stengiuosi tobulėti ir tiek. Tačiau jautėsi po čempionato padidėjęs visuomenės susidomėjimas.
– Prieš pat čempionatą nusprendėte pasirinkti „Lietkabelį“ vietoje „Žalgirio“, nors Kauno ekipa pasiliko teisę išsaugoti jus po sezono. Ar vyksta kontaktas sezono metu su „Žalgiriu“? Ar pats jūs dar tikitės įsitvirtinti „Žalgiryje“?
– Kol kas jokio kontakto nėra, esu susikoncentravęs į šį sezoną. Tačiau ateityje vis tiek tikiuosi ten žaisti. Eurolyga yra geriausias turnyras Europoje, žaidžia geriausi. Tačiau į „Žalgirį“ reikia ateiti tada, kai esi šimtu procentu pasiruošęs ir tiki, kad gali ten žaisti.
– Kaip manote, geriau ateiti į „Žalgirį“ būnant 10-12 žaidėju ar pribręsti iki svarbaus žaidėjo vaidmens?
– Aš manau, kad reikia pribręsti. 10-12 žmogui būna sunku, negauni daug tų minučių. Turime daug pavyzdžių, kaip Marius Grigonis, Edgaras Ulanovas, kurie savo karjeras pradėjo kažkur kitur, o vėliau buvo pasiruošę, grįžo į „Žalgirį“ ir gavo lyderių vaidmenis.
– Grįžote žaisti į gimtinę. Koks jausmas yra dabar žaisti Panevėžyje, kai turite ir neblogą vaidmenį, ir demonstruojate neblogą žaidimą?
– Labai geras jausmas. Visa šeima ateina palaikyti, seni draugai. Treneris jaunimui duoda daug pamokų. Komandoje atmosfera gera, tai tik patys geriausi įspūdžiai ir esu labai patenkintas čia būdamas.
– Nuolat giriami „Lietkabelio“ treneriai Nenado Čanako treniravimo metodai. Kuo jums šis strategas patiko?
– Jis tiesiog yra labai žmogiškas. Jauni žaidėjai kartais padaro per daug klaidų ir kitas treneris, turbūt, mus pakeistų ir nebeišleistų į aikštelę. Dabar treneris, kad ir po klaidų, vis pasitiki, toliau žaidžiu. Tai yra pagrindinis akcentas – jis suteikia daug šansų.
– Tai pirmas sezonas, kai gaunate rimtų minučių LKL. Ar trenerio pasitikėjimas ir padėjo labiausiai prisitaikyti prie naujų greičių, fiziškumo?
– Taip. LKL, Europos taurėje yra aukščiausio lygio krepšininkai, žaidžiu daug minučių. Aišku, sezono pradžia kažkiek buvo sunkesnė, reikėjo prisitaikyti prie greičio ir fiziškumo. Tačiau dabar tikrai jaučiuosi gerai.
Treneris padėjo treniruotėse, turime daug gerų žaidėjų, veteranų kaip Vytenis Lipkevičius, Gabrielius Maldūnas, Jamelas Morrisas. Jie duoda daug patarimų ir padeda tobulėti.
– „Lietkabelis“ turėjo labai sėkmingą praėjusį sezoną. Ar nėra po jo padidėjusios lūkesčių naštos?
– Tai kažkiek jautėsi, kai turėjome pralaimėjimų seriją LKL ir Europos taurėje. Tačiau dabar viskas gerai. Kaip sako Vytenis (aut. past. Lipkevičius), turime pamiršti, kas buvo praeitais metais ir koncentruotis į savo žaidimą, pasiekti kiek įmanoma aukščiau šį sezoną.
– Europos taurė akivaizdžiai susilpnėjo nuo praėjusių metų, tačiau išlieka pakankamai geru turnyru. Kokį įspūdį palieka šios varžybos? Prieš kurią komandą buvo sudėtingiausia žaisti?
– Labai fiziška lyga, daug užsieniečių, amerikiečių, jie labai šoklūs, atletiški, fiziški. Galiu pasakyti, kad Europos taurė yra labai fiziška. Dėl to sunkiausia buvo žaisti su „Prometey“, nes jie irgi turi daug amerikiečių, jie labai atletiški. Man bent jau buvo sunkiausia su jais žaisti.
– ESPN paminėjo jus 54 šaukimu 2024 m. NBA biržoje. Kokia buvo reakcija išvydus šį paminėjimą?
– Šiaip aš nelabai reaguoju. Aišku, pamalonina tokios kalbos, bet dar labai toli iki to tikslo. Turiu daug patobulėti, jeigu noriu būti pašauktas. Turiu sustiprėti, pridėti atletiškumo. Malonu, bet toli iki to.
– Įvardijote tai, ką norite patobulinti – kūną, atletiškumą. Ar tuos dalykus girdite ir iš NBA skautų, kurie apsilanko Panevėžyje?
– Nėra išvadų iš jų, aš tiesiog pats jaučiu, ko man aikštelėje trūksta labiausiai.
– Apskritai ar teko kalbėtis su NBA skautais, turėti kontakto su NBA aplinka?
– Ne, kol kas ne.
– Jūsų duomenys, veikiausiai, buvo pagrindinis NBA skautus dominantis faktas – aukštas žaidėjas antroje pozicijoje. Kokius elementus savo žaidime stengiatės pridėti, jog būtumėte vertinamas už dar daugiau dalykų?
– Visko po truputį. Nuo fiziškumo ir gynyba gerėja, gynybą turiu pagerinti, tą patį žaidimo skaitymą. Vis tiek Europos taurėje žaidimo skaitymas, sprendimų priėmimas turi būti greitesnis. Aišku, metimas stabilesnis, metimas po driblingo… daug kur galiu patobulėti.
– Ar turite žaidėją-idealą?
– Tokio, į kurį lygiuočiausi nėra, bet nuo pat mažens stebiu LeBroną Jamesą.
– Koks ateities kelias jums pačiam priimtinesnis – Eurolyga ar NBA?
– Vis tiek nuo pat mažens žiūrėdavau į NBA, ten žaidžia patys geriausi pasaulio krepšininkai. Didžiausia svajonė būtų NBA, bet ir Eurolyga būtų labai didelis pasiekimas, svajonės išsipildymas.
– Ką norėtumėte pasiekti su „Lietkabeliu“ šį sezoną?
– LKL patekti į finalą, o Europos taurėje nukeliauti kuo toliau.
– Pastebėtina, jog tiek praėjusį, tiek šį sezoną Europos taurėje žaidžiate žymiai geriau namuose. Kodėl taip yra?
– Nėra kelionių, savo sirgaliai, savo arena, savi lankai. Manau, kad tas padeda.
– Lieka ketverios rungtynės iki Europos taurės reguliariojo sezono pabaigos ir nuo ketvirtos vietos grupėje, garantuojančios namų aikštės pranašumą aštuntfinalyje, skiria viena pergalė. Ar tai yra svarbiausia tikslas per ateinančius mėnesius?
– Taip, šis dalykas yra labai svarbus. Turime ketverias rungtynes, trejos iš jų bus išvykoje. Tačiau bandysime visas pergales pasiekti. Vis dėlto svarbu nepralaimėti ir LKL, nes turėjome blogą atkarpą, kai pralaimėjome trejas rungtynes namie iš eilės. Nebegalime kristi žemyn ir LKL, tad visos rungtynės yra svarbios.