„Galima sakyti, kad šiandien „Rytas“ pradėjo finalą“, – taip po triuškinančios pergalės prieš Kauno „Žalgirį“ antrosiose finalo serijos rungtynėse kalbėjo vilniečių strategas Giedrius Žibėnas.
Šeštadienį jo vedama komanda su „Žalgiriu“ susitvarkė 94:71. Kazio Maksvyčio kariauna, palyginus su pirmosiomis finalo rungtynėmis, įmetė beveik 40 taškų mažiau.
„Visi buvo nepatenkinti praeitomis rungtynėmis, bet šiandien galim pasakyti, kad „Rytas“ pradėjo finalą, – po pergalės kalbėjo Žibėnas. – Susitvarkėme su visomis problemomis: kova dėl kamuolių ir Arnu Butkevičiumi, kuris yra labai svarbus jiems. Žaidėjai su jais šiandien tvarkėsi puikiai.
Kaip praeitose rungtynėse trečiasis kėlinys mus paskandino, taip šiandien pakylėjo. Žinome, kad trečiosiose rungtynėse viskas bus kitaip ir turime būti pasiruošę.
– Fanai šiandien demonstravo įspūdingą palaikymą. Ką galite pasakyti apie jų indėlį į pergalę?
– Didžiulis fanų indėlis. Galime drąsiai sakyti, kad „Jeep“ arena prilygsta pačioms karščiausioms. Kas su tuo nesutinka – ne mūsų problema.
– Marcusas Fosteris ne kartą ėmėsi iniciatyvos. Ar jaučiate, kad finale jis įjungia aukštesnę pavarą?
– Manau, kad ją įjungė visi. Šiandien nesinori ieškoti herojų puolime, norisi jų ieškoti gynyboje, jų buvo daug. Puolime mes esame tokie patys, Marcusas toks pats ir niekas čia nesikeis. Džiaugiuosi, kad kalbėdamas apie individualius pasirodymus gynyboje šiandien galiu išskirti visus žaidėjus.
– Tomas Lekūnas šiandien labai gerai pradėjo rungtynes, pirmojo kėlinio pabaigoje išprovokavo nesportinę pražangą, gerai dirbo gynyboje. Ar tokio indėlio iš jo ir tikitės?
– Tikrai taip. Jis įnešė labai gerą energiją ir dar geresnį kontaktą. Šiose rungtynėse šiek tiek sutrumpinome rotacijas, įvedėme Lekūną, nes jis mėgsta žaisti kontakte. Po pirmų rungtynių šiek tiek gailėjomės, jog nenaudojome jo.
– Šiandien komanda atrodė visiškai kitaip tiek kovodama dėl kamuolių, tiek gynyboje. Ar norite tokį charakterį ir išlaikyti?
– Manau, kad tai daugiau retorinis klausimas. Norime pasimokyti iš klaidų. Buvome labai pikti tuo, kaip pradėjome seriją. Čia yra finalas, rungtynės vyksta kas antrą dieną. Čia negalioja tai, kas kokią taktiką naudojo prieš tai. Kuo toliau, tuo žaidėjų charakteris bus svarbesnis už taktiką.
Žaidėjai pamatė, kaip silpnai atrodė pirmose rungtynėse. Jie padarė didelį darbą pakeisdami tą patį požiūrį į kiekvieną atšokusį kamuolį, į kiekvieną kontaktą. Kuo toliau, tuo jis ryškės labiua. Pirmose rungtynėse buvo daug epizodų, kai kažkas nepavykdavo puolime. Tada gaudavosi lūžis, o mes sulūždavome per greitai. Šiandien išlikome kartu. Toks ir skirtumas.
– Jaime Echenique darbas gynyboje pirmosiose rungtynėse nestebino. Ar jo indėlis puolime atsveria mažesnį pajėgumą gynyboje?
Po pirmų rungtynių iškart atrodė, kad Jaime daug prasileido, bet peržiūrėjus vaizdo įrašą supratome, kad taip nebuvo. Gal per daug užlipome ant varžovų gynėjų, ypač žaidime du prieš du. Visada atrodys, kad dėl klaidų gynyboje yra kalčiausi dideli, nors mažiukai neatsitveria ar neinicijuoja kontaktų. Mažiukai pirmosiose rungtynėse buvo kaltesni. Šiandien jie padarė savo darbą ir Jaime buvo lengviau.
– Daugiausiai problemų šiose rungtynėse kėlė „Žalgirio“ gynėjai? Kaip tikitės juos stabdyti trečiosiose rungtynėse?
– Tai yra geri žaidėjai. Taip nebus, kad visus sustabdysime, bet akcentas yra ant Tayloro ir Lekavičiaus. Vienas geriau meta, kitas geriau veržiasi. Bandome į tai taktiškai reaguoti. Kartais pavyksta, kartais ne. Šiandien jie kartais gaudavo per daug erdvės, bet tas pats Tayloras susimetė ir daug sunkių metimų ilgai kybodamas ore. Dėl to pykti irgi negali.
– Kaip vertinate Marcuso Fosterio emocijas prie „Žalgirio“ žaidėjų suolelio?
– Tai yra emocijos. Jos puošia kiekvieną areną, kiekvieną aikštelę. Aš galiu pasisakyti tik už jas tiek kalbant apie varžovus, tiek apie mus pačius. Tebūnie tos arenos nuo tų emocijų tik didėja, o atmosfera – gerėja.
– Šiandien nemažai pykote ant žaidėjų, už tai buvote nubaustas technine pražanga. Kaip įvertintumėte jų darbą?
– Nenoriu komentuoti teisėjų darbo. Jie dirba savo darbą, mes – savo. Norime, kad teisėjai abi komandas vertintų vienodai. Manau, kad aš dar esu jaunas treneris, tai valdyti tas emocijas kartais yra sunku.
– Ketvirtojo kėlinio pabaigoje keisdamas Marcusą Fosterį kartu su juo persimetėte keliais žodžiais ir nusijuokėte. Apie ką kalbėjote?
– Tiesiog pasveikinau su gimtadieniu. Džiaugiuosi, kad jo nesugadinome ir įteikėme geriausią dovaną.
– Šiandien Rolandas Šmitas įmetė tik 2 taškus, pataikė 1 metimą iš 6. Kaip pavyko jį sustabdyti.
– Turėjome vieną idėją ir ją pavyko įgyvendinti. Bet antradienį bus vėl naujos rungtynės. Tai yra labai geras žaidėjas, tiek aikštės išplėtime, tiek fiziškumu. Naivu tikėtis, kad jį pavyks taip stabdyti ir toliau.
Čia yra finalas ir apie pasėdimus neturėtų būti šnekos. Nėra čia kažkokių traumelių ar „forma ar ne forma“ kalbų. Nereikia stebėtis, kad vienas žaidėjas rungtynėse sublizgės, kitose bus nulinis. Finalo serijose tokių dalykų pasitaiko, bet čia žaidžia komanda prieš komandą. Tą ir turime akcentuoti.
– Ar po šių rungtynių jaučiate, kad galite apginti nugalėtojų titulą?
– Mes žinome, kad galime. Tą titulą ir mėginame ginti. Jaučiame spaudimą jį apginti, bet „Žalgiris“ jo jaučia penkis kartus daugiau. Sekančiose rungtynėse jie dės viską ant stalo. Turime tam pasiruošti.
– Ar sunkiau titulą iškovoti, ar jį apginti?
– Žinoma, kad ginti. Jį iškovoti yra viena, bet jį apginti ir įrodyti yra dar didesnė motyvacija, nes visi žino, kad tą padaryti dar sunkiau.