Kauno „Žalgiris“ patyrė pralaimėjimą Belgrade ir dar labiau sumažino savo kuklias galimybes kabintis už Eurolygos įkrintamųjų.
Andrea Trinchieri po rungtynių gyrė varžovų komanda ir eilinį kartą kartojo, kad pasigenda savo komandos žaidėjų drąsos ir pasitikėjimo savimi.
„Mes varžėmės su puikia komandą, kuri pagaliau turėjo pilną sudėtį. 30 minučių žaidėme puikų krepšinį. Kaip treneris, galiu tik pasidžiaugti. Bėda, kad jei norime turėti daugiau šansų tokiose rungtynėse turime sulaukti pagalbos iš daugiau žaidėjų. Aš kai kurių žaidėjų individualiais gebėjimais tikiu labiau nei jie patys.
Turiu kažką daryti dėl to. Nebūtina būti herojumi, tiesiog, kai esi laisvas – mesk į krepšį, tikėdamas, kad pataikysi. Niekas nieko nesakys jei nepataikysi. Mes kartais net neatliekame metimo. Čia yra krepšinis, o ne rankinis.“
Lukas Lekavičius rungtynėse surinko 4 taškus, pataikydamas 1 dvitaškį iš 5. Įžaidėjas ant parketo praleido 10 minučių, per kurias varžovai pelnė 13 taškų daugiau nei kauniečiai. Paklaustas apie Lekavičiaus rungtynes Trinchieri išvardino kone pusę komandos žaidėjų, kuriems rungtynės taip pat nesusiklostė.
„Niekada neišskirsiu vieno iš savo žaidėjų. Šiuolaikiniame krepšinyje tu turi žaisti krepšinį ir pelnyti taškus. Jei norite sukrauti atsakomybę Lukui, aš galiu paminėti Arną, Ulę, Tomą. Galiu minėti visus. Galiu minėti Brady. Aš tiesiog prašau nebijoti ir žaisti drąsiai. Galime kalbėti apie klaidas, apie gynybos taktiką, bet pabaigoje – tai individualios dvikovos. Jei jas laimėsi – turėsi šansą laimėti rungtynes.“
Kalbėdamas apie Dovydo Giedraičio rungtynes, kuriose jis 3 kartus perėmė kamuolį iš Kevino Punterio, italas gyrė žaidėjo darbą gynyboje, bet vėl pasigedo ryžto puolime.
„Dovydas žaidė puikias rungtynes, bet puolime.. Aš su juo kalbu kiekvieną dieną. Jis yra individualiai geriausiai besiginantis mūsų žaidėjas. Bėda, kad jis galvoja, kad tai jo visas darbas. Tada jie pastato 2 žmones prie Keenano. Jis greitoje atakoje pristabdo ir laukia, kad galėtų perduoti kamuolį. Čia krepšinis – jei turi kamuolį, privalai būti agresyvus. Gynyboje jis buvo labai produktyvus.“
Trinchieri prisiėmė atsakomybė dėl savo rezultatyvumo rekordą pegerinusio ir 23 taškus pelniusio PJ Doziero.
„Dėl Doziero atsakomybę prisiimu aš. Neišdėsčiau pakankamai aiškiai kaip jį dengti. Kai pritaikėme savo gynybą, jis jau buvo labai karštas ir pataikė tikrai sunkius metimus. Tai metimai su prastais procentais, bet jis juos susimetė.“
Paklaustas, ar žaidėjus galėjo išgąsdinti unikali rungtynių Belgrade atmosfera, Trinchieri sakė, kad tokiais dalykais reikia mėgautis.
„Žinote, kas gyvenime yra baisu? Neturėti pinigų, kad galėtum išmaitinti savo šeimą. Mes esame palaiminti, kad galime rungtyniauti tokioje vietoje. Jei tau baisu, rinkis kitą sportą.“
Pačiam stategui, praeityje dirbusiam „Partizan“ komandoje, vietos aistruoliai skyrė daug meilės, plojimų ir skanduočių. Trinchieri atskleidė, kiek daug tai jam reiškia.
„Kai kas, protingesnis už mane, yra pasakęs, kad trofėjai renka dulkes, o prisiminimai išlieka amžinai. Patirti tai – jausmas, vertas visos karjeros. Į šalį nueina titulai, pinigai, žiniasklaidos dėmesys. Visos dėl darbo padarytos aukos yra vertos to jausmo.“
Kalbėdamas paie tai, ko komanda išmoko per pastarąjį laikotarpį, Trinchieri vėl kartojo, kad jo pagrindinis darbas yra įtikinti žaidėjus nebijoti imtis atsakomybės.
„Aš noriu, kad mano žaidėjai patikėtų, jog jie gali nuveikti dalykus patys. Nereikia dairytis, kas atliks kažką už tave. Aš jais tikiu ir duodu jiems įrankius žaidimui. Kai kurie mane suprato, kai kurie šiandien buvo per kuklūs.
Iš vienos pusės, yra nuostabu žaisti „Žalgiryje“. Mes neturime daug žaidėjų, tad visi gauna žaisti. Mes neturime trijų neregistruotų rungtynėms žaidėjų kaip „Partizan“. Bet tu turi jausti atsakomybę. Net ir blogą dieną turi padėti komandai. Mūsų komandoje vietiniai žaidėjai aikštėje praleidžia daugiausiai minučių. Vyrai, tai juk laimė, džiaugsmas, puikus dalykas. Aš tik turiu juos tuo įtikinti.“
Paklaustas, ką žada nuveikti šį vakarą Belgrade, strategas atšovė, kad grįš į viešbutį ir laižysis žaizdas.
„Aš nesu vakarėlių žmogus. Grįšiu į viešbutį, galbūt kas nors ateis pasilabinti. Būsiu kaip šuo – laižysiuosi žaizdas, nes šį vakarą aš jų turiu.“