NBA komisaras Adamas Silveris beieškodamas galimybių kurti naują krepšinio turnyrą Europoje pastoviai mini neišnaudojamą ekonominį potencialą Senajame žemyne, tačiau augantis noras kurti naują turnyrą greičiausiai turi ir kitų, galbūt net svarbesnių priežasčių.
NBA pastaraisiais metais išgyveno evoliuciją. Reguliariojo sezono mačuose sistemingai auga rezultatyvumas, o daugiau tritaškių nei dvitaškių per rungtynes metančios komandos gerina pataikymo iš toli rekordus. NBA čempionai Bostono „Celtics“ šį sezoną jau pasiekė 1370 pataikytų tritaškių ribą, o per rungtynes varžovams jų vidutiniškai suverčia po 17,8.
Abu skaičiai – iki šiol neregėti NBA. Tačiau pokyčiai ties tuo nesibaigia – pastaraisiais metais NBA vis reikšmingesni tampa užsienio talentai. Šiuo metu beveik ketvirtadalį visų NBA žaidėjų sudaro užsieniečiai, o iš jų 58 proc. – europiečiai.
Šis sezonas turėtų būti jau septintas iš eilės, kuomet NBA MVP taps ne amerikietis, o pastaruosius dvejus metus pirmaisiais naujokų biržos šaukimais tapo prancūzai. Skaičiuojant nuo 2013 m., septynis sykius pirmaisiais naujokų biržos šaukimais tapo užsieniečiai, o pačioje biržoje nuo 2010 m. jų yra pašaukiama bent po 10.
Visos Eurolygos komandos, kurias, pasak pranešimų, Silveris nori privilioti į naująjį NBA turnyrą, turi akademijas, kuriose žaidėjai yra auginami nuo pat 13 metų. Neseniai vykusiame planų Senajame žemyne pristatyme, NBA su naujuoju turnyru pabrėžė netgi ketinanti skirti papildomą finansinį palaikymą akademijas turintiems klubams.
Panašu, kad su savo turnyru Europoje NBA ketintų vienu šūviu nušauti du zuikius: viliodama tokias milžines kaip Madrido „Real“, „Barcelona“, kitas Eurolygos komandas bei tokias garsias futbolo organizacijas kaip „Paris Saint-Germain“ ir „Manchester City“, NBA sieks ne tik atskleisti krepšinio Europoje ekonominį potencialą, bet ir nutiesti tiesioginį tiltą užsienio talentams, vertiems žaisti stipriausioje pasaulio lygoje.
Pasak „The Athletic“, Silverio požiūris į G lygą darosi vis menkesnis. Po praėjusio sezono ten savo veiklą nutraukė Mato Buzelio „Ignite“ komanda, o iš G lygos žvaigždžių sudaryta komanda buvo sumalta į miltus „FIBA Intercontinental Cup“ turnyro Singapūre finale prieš Malagos „Unicaja“.
„Manau, kad tai yra pagrindinis NBA interesas, – apie Silverio tiltą talentams kalbėjo Berlyno ALBA klubo viceprezidentas Marco Baldi. – Čia bręstantys žaidėjai NBA taps labai naudingais. Rasti arba sukurti ekosistemą, kuri, sakykime, garantuotų, jog didelį potencialą turintys žaidėjai jį ir pasiektų, yra užduotis, kurios viena pati NBA įvykdyti negalėtų.“
Kitoje Atlanto pusėje krepšinio talentų vystymas vyksta per mokyklas, vėliau – per universitetus. Tuo metu Europoje žaidėjai auga klubų sistemose, o didžiausi talentai dar paauglystėje gauna pasireikšti ne tik vietiniuose čempionatuose, bet ir Eurolygoje.
Būtent šioje sistemoje atsirado vienos didžiausių savo kartos NBA žvaigždžių: Nikola Jokičius, Luka Dončičius, Giannis Antetokounmpo ir Victoras Wembanyama. Toks jaunų žaidėjų vystymo modelis Prancūzijoje, Berlyne, Belgrade bei Madride ir lemia vis didėjančią europiečių reikšmę NBA.
„Europietiškas vaikų auginimo modelis, ypač buvusios Jugoslavijos srityse, yra dešimtis kartų geresnis nei JAV. Tai ir yra priežastis, kodėl jūs turite vis daugiau ir daugiau žaidėjų iš Europos“, – „The Athletic“ kalbėjo garsių Europos krepšininkų agentas Miško Ražnatovičius.
330 milijonų žmonių turinčioje JAV, kur kone kiekviena vidurinė ir aukštoji mokykla turi savo krepšinio komandą, tokios sistemos įdiegimas yra neįmanomas.
Europoje akademijų finansavimo, talentų atrinkimo, žaidėjų skaičiaus ir jų priežiūros modeliai skiriasi, tačiau pagrindai išlieka tie patys. Akademijose augantys žaidėjai treniruojasi 4-5 kartus per savaitę ir po maždaug 3 valandas per dieną, o treniruotės yra dalinamos į individualių įgūdžių šlifavimą ir komandinį žaidimą. Europoje skiriama daugiau dėmesio perdavimams, judėjimui be kamuolio, gynybai po krepšiu ir perimetre.
Savaitgaliais tarp akademijų vyksta rungtynės, o kai kurie žaidėjai gali žaisti ir po kelis mačus, jeigu yra pakankamai talentingi ir pajėgūs žaisti prieš vyresnius.
Didesni klubai turi savo B komandas, rungtyniaujančias žemesniuose krepšinio divizionuose. Ten įvyksta ankstyvas jaunuolių supažindinimas su vyrų krepšiniu, o jeigu jų talentas yra Dončičiaus, Jokičiaus ar Wembanyamos kalibro, ne už ilgo įvyksta ir jų pirmoji pažintis su Eurolyga ar kitais stipriais tarptautiniais turnyrais.
„Taip užauga Jokičius ir Dončičius. Jeigu tokių žaidėjų nemokysi žaisti krepšinio, neugdysi jų krepšinio IQ ir neleisi kaupti patirties, jie galbūt net nepravers NBA durų, nes dėl ten išaukštinamo atletiškumo ir greičio jie greičiausiai nerinktų nė taško. Būtent dėl šių priežasčių žaidėjai iš Europos turi didesnį įgūdžių arsenalą ir aukštesnį krepšinio IQ“, – teigia Ražnatovičius.
I don't think Euro basketball fans will like this. EuroLeague has a huge history and a lot of Euopean basketball fans prefer game style in EuroLeague over NBA. Trying to get NBA to Europe would ruin that for those fans. Even a lot of European NBA stars admit that they prefer… https://t.co/KV4Fs6fWE3 pic.twitter.com/A8OFi0DgMD
— Luka Updates (@LukaUpdates) March 27, 2025
„Amerikietiškoji filosofija yra paremta žaidimu vienas prieš vieną, mūsų filosofija yra paremta mokymu dalintis, – teigia Madrido „Real“ akademijos direktorius Alberto Angulo, Dončičių į Madridą pakvietęs jam būnant 12 metų. – „Real“ akademijoje ir komandoje mes nemąstome individualiai. Čia svarbiausia yra grupė, komanda.“
„Manau, kad taip, – apie tai, ar dėl akademijų europiečiai savo krepšinio pajėgumais galiausiai pasivijo NBA, įžvalgomis dalijosi ir buvęs Atlantos „Hawks“ skautų direktorius Himaras Ojeda, dabar dirbantis Berlyno ALBA sporto direktoriumi. – Tikiu individualiu darbu, tačiau čia jis nėra svarbesnis už komandines treniruotes. Čia jos yra svarbiausios, nes būtent taip yra susipažįstama su vusomis krepšinio situacijomis.“
„Real“ ir „Barcelona“ klubai turi vienas didžiausių krepšinio akademijų Europoje, Prancūzijoje jas stipriai remia valdžia, o Belgrade „Mega Basket“ akademija disponuoja milijono eurų biudžetu.
Jokičius užaugo už kelių valandų kelio mašina nuo Belgrado, o Ražnatovičius į 17-metį dėmesį atkreipė tada, kai vietinėje spaudoje perskaitė, jog žemesnėje Serbijos lygoje NBA MVP surinko 29 taškus ir 26 atkovotus kamuolius. Kitą savaitę tas pats jaunuolis rinko 30 taškų ir 27 atkovotus kamuolius, o Ražnatovičius vienam iš „Mega Basket“ žmonių įsakė atgabenti Jokičių net nemačius jo žaidžiant.
„Nenorime, kad aukšti žaidėjai tik stovėtų po krepšiu. Norime, kad jie varytųsi kamuolį ir galėtų pataikyti iš toli“, – apie Jokičiaus talentą atskleidusią „Mega Basket“ filosofiją kalbėjo Ražnatovičius.
„Mega Basket“ užaugo ir kiti NBA žaidėjai Nikola Jovičius, Ivica Zubacas ir Goga Bitadze.
Nors Eurolygoje pastaraisiais metais Berlyno ALBA yra absoliuti autsaiderė, šią komandą NBA savo turnyre nori matyti būtent dėl akademijos. ALBA savo darbuotojus turi 100 Berlyno mokyklų, kuriose savaitgaliais organizuoja jaunimo lygų rungtynes. 3,4 milijono gyventojų turintį Berlyną į savo rankas suėmusi ALBA kasmet disponuoja 5,5 mln. eurų biudžetu.
Tokio milžiniško tinklo Senajame žemyne neturi jokia kita komanda. ALBA jau yra subrandinusi 70 aukšto lygio talentų Europai ir NBA, o į šį skaičių įeina ir Berlyne gimę bei Orlando „Magic“ žaidžiantys broliai-pasaulio čempionai Franzas ir Moritzas Wagneriai.
„Mano brolį jie tiesiog pastebėjo kūno kultūros pamokoje, jam tiesiog pasakė, jog greičiausiai jis bus labai aukštas, ir pasikvietė į savo treniruotę. Taip ten atsidūriau ir aš“, – apie pažintį su ALBA kalbėjo Franzas Wagneris, tuo metu buvęs 7-erių.
„Žaisti 2 prieš 2 nepradėjau iki pat 15 ar 16 metų, tačiau ten tobulai išmokau suvokti erdves. Tada gali spręsti pačias įvairiausias krepšinio puzles, perskaityti 2 prieš 2 situacijas. Viso to išmokau būdamas labai jauno amžiaus“, – pridūrė Vokietijos krepšinio žvaigždė, NBA šį sezoną renkanti po 24 taškus.
Akivaizdu, jog NBA Europoje domina ne vien pinigai, o talentai galbūt netgi yra pagrindinė priežastis, kodėl stipriausia pasaulio lyga tiesia pirštus į Senąjį žemyną.
Nors vienas iš Silverio instrumentų privilioti didžiuosius klubus yra kalbos apie nerealizuotą finansinį krepšinio potencialą Europoje, būtų keista, jeigu NBA turnyras komandoms pradėtų nešti aukso kalnus.
25-metį švenčiančiai Eurolygai vadovauja patys klubai, dalis jų – istorinių sporto organizacijų atšakos, pažįstančios savo gerbėjus ir, žinoma, rinką Europoje. O ji, panašu, nėra tokia neišnaudojama, kokia ją bando pavaizduoti NBA. Turbūt daug ką pasako paprasčiausias faktas, kad tokiame sporto mieste kaip Barselona Eurolygos rungtynių su „Žalgiriu“ metu tribūnose kone dominuoja Lietuvos klubo sirgaliai.
Tai, kad Eurolygos komercinė jėga galėtų būti didesnė, irgi faktas, tačiau stipriausias Senojo žemyno turnyras jau pradeda žengti pelningesniu keliu. Šį sezoną finalo ketvertas vyks Abu Dabyje, kitą sezoną, pasak pranešimų, komandų skaičius didės iki 20, o vieną iš atsirasiančių vietų gali užimti Dubajaus ekipa. Net ir tęsiantis kalboms dėl NBA turnyro, visa eilutė trumpalaikes licencijas turinčių komandų tęsia derybas dėl ilgalaikės partnerystės.
Visa tai sufleruoja, jog NBA kalbos apie pinigus yra instrumentas, o ne priežastis plėstis į Europą.
Euroleague Commercial Assets Board of Directors convenes to discuss future of competitions
— Turkish Airlines EuroLeague (@EuroLeague) April 8, 2025
The Euroleague Commercial Assets (ECA) Board of Directors met on Monday, April 7, 2025, in Barcelona to discuss key topics shaping the future of its competitions.
The Board reaffirmed… pic.twitter.com/DiXgJRrXhW