„Manchester City“ klubas penktadienio vakarą buvo pripažintas kaltu dėl 114 iš 115 „Premier“ lygos pateiktų kaltinimų už finansinius pažeidimus 2009-2018 m. laikotarpiu. Tačiau svarbiausia šios istorijos dalis dar priešakyje – klubui dar nėra skirtos sankcijos, o pats „Man City“ sprendimą neabejotinai apskųs.
Ši byla futbolo pasaulį jaudino jau beveik dešimtmetį. Nuo tada, kai pradėjo kilti klausimai dėl klubo finansinių machinacijų, „Man City“ sėkmė, išleisti milijonai ir iškovoti trofėjai pradėti vertinti su didžiulio sukčiavimo prieskoniais.
„Premier“ lyga kaltinimus klubui pateikė 2023 metų vasarį. Tuomet „Man City“ netgi pareiškė sveikinantis šį žingsnį, nes esą tai leis pagaliau užbaigti ilgai trukusį ginčą. Tačiau penktadienį tyrimas baigėsi triuškinančiu smūgiu klubui ir jo reputacijai.
Ką nusprendė komisija?
„Premier“ lygos tyrimas prasidėjo dar 2019 metais. Po ketverių metų jis virto 115 kaltinimų byla, o dabar nepriklausoma komisija paskelbė savo verdiktą – „Manchester City“ pripažintas kaltu dėl 114 nusižengimų.
Klubas detaliau sprendimo dar nekomentavo, tačiau pabrėžė, kad procesas dar toli gražu nėra baigtas ir kad jo dar laukia svarbiausi etapai. Klubo pozicija nuo 2023 m. nesikeičia – tąmet „Man City“ tvirtino turintis „išsamių nenuginčijamų įrodymų rinkinį“, kuris turėtų paneigti visus kaltinimus. Vis dėlto nepriklausoma komisija su tuo nesutiko.
Bylos nagrinėjimas truko 12 savaičių ir baigėsi 2024 metų gruodį. Tada prasidėjo ilgas laukimas nustatant galimas bausmes. Nors kiti lygos klubai su tyrimo išvadomis jau supažindinti, kol kas oficialiai galimos bausmės Mančesterio komandai dar nėra skelbiamos.
Tiesa, tikima, jog su jomis pasaulis pirmiausia bus supažindintas viešai, o klubas tik tada galės pradėti apeliacijų procesus.
Tarp galimų bausmių – didžiulės, protu sunkiai suvokiamos piniginės baudos tiek lygai, tiek kitems jos klubams, taškų atėmimas, iškritimas į žemesnį divizioną ar net anksčiau iškovotų titulų atėmimas.
Tiesa, kartą Mančesterio klubas iš gerokai mažensės, bet savotiškai panašios balos sausas jau išlipo. 2020 metais UEFA buvo pašalinusi „Man City“ iš Čempionų lygos, tačiau klubui pateikus apeliaciją sankcijos buvo panaikintos.
Kodėl verdikto teko laukti beveik dvejus metus?
Trumpas atsakymas – byla buvo milžiniška. Komisijai teko išnagrinėti šimtus elektroninių laiškų, dokumentų, finansinių ataskaitų ir kitų įrodymų. Be to, reikėjo atsakyti į visus 115 atskirų kaltinimų.
Dalis kitų pastarųjų metų „Premier“ lygos finansinių bylų buvo gerokai paprastesnės. Pavyzdžiui, „Everton“ ar „Nottingham Forest“ atvejais daugiausia dėmesio teko skirti konkretiems ir pavieniams finansiniams pažeidimams, o ir bausmės jiems – taškų atėmimai – buvo paskelbtos gana greitai. „Man City“ byloje situacija buvo visiškai kitokia.
Komisija turėjo įvertinti ne tik paties klubo finansinius duomenis, bet ir rėmimo sutartis, atlyginimus, bendravimą su lygos tyrėjais bei tai, ar pateikta informacija buvo tiksli. Prie bylos sudėtingumo prisidėjo ir jos mastas. Ji susijusi su devyniais sezonais, milžiniškomis pinigų sumomis ir klubo savininkais iš Jungtinių Arabų Emyratų.
Todėl komisijos sprendimas nuo pat pradžių buvo laikomas vienu svarbiausių tokio pobūdžio verdiktų futbolo istorijoje.
Kol sprendimo buvo laukiama, įvairios bylos šalys ne kartą bandė nuspėti, kada jis bus paskelbtas. Tačiau, „The Athletic“ kalbintų žmonių teigimu, komisija jokių ženklų apie proceso eigą nedavė.
Be to, ši byla nebuvo vienintelis komisijos narių darbas. Jie tuo pat metu nagrinėjo kitus ginčus, dirbo kitą teisinį darbą bei užsiiminėjo savo verslu.
Dėl ko tiksliai „Man City“ buvo kaltinamas?
115 kaltinimų buvo suskirstyti į penkias pagrindines grupes.
Komisija turėjo įvertinti, ar „Man City“ laikėsi „Premier“ lygos taisyklių, vadovaudamasi vadinamuoju tikimybių pusiausvyros principu (angl. balance of probabilities).
Pagrindiniai kaltinimai buvo tokie:
- 54 kaltinimai dėl netikslios finansinės informacijos. Esminis klausimas – ar „Man City“ teisingai deklaravo pajamas iš rėmimo sutarčių su Abu Dabiu susijusiomis bendrovėmis. Buvo aiškinamasi, ar dalis šių pinigų iš tiesų nebuvo tiesiog savininkų finansavimas, pateikiamas kaip rėmimo pajamos.
- 14 kaltinimų dėl netikslių duomenų apie atlyginimus. Klubas privalo deklaruoti visas žaidėjams ir darbuotojams išmokamas sumas. Vienas svarbiausių klausimų buvo susijęs su buvusiu „Man City“ treneriu Roberto Mancini ir tuo, ar dalis jo atlyginimo nebuvo mokama per kitą su Abu Dabu susijusią bendrovę.
- 7 kaltinimai dėl pelno ir tvarumo taisyklių (PSR) pažeidimo. Buvo vertinama, ar teisingai pateikti finansiniai duomenys nebūtų parodę, kad klubas viršijo leidžiamas išlaidų ribas.
- 5 kaltinimai dėl UEFA finansinio sąžiningumo (FFP) taisyklių pažeidimo. Komisija turėjo įvertinti, ar tie patys finansiniai duomenys galėjo reikšti ir UEFA taisyklių pažeidimus.
- 35 kaltinimai dėl nebendradarbiavimo su tyrėjais. „Premier“ lygos taisyklės įpareigoja klubus pateikti tyrėjams reikalingus dokumentus. „Man City“ dalies dokumentų nepateikė, teigdamas, kad jie yra konfidencialūs.
Visus šiuo kaltinimus „City“ neigė.
Paslaptingasis „Asmuo X“
Viena įdomiausių bylos dalių yra susijusi su vadinamuoju „Asmeniu X“.
2025 metų kovą „The Athletic“ pranešė, kad UEFA dokumentuose šis žmogus minimas kalbant apie potencialiai neteisėtas rėmimo pajamas, susijusias su Abu Dabyje veikiančia telekomunikacijų bendrove „Etisalat“.
Vėliau „The Athletic“ nustatė, kad 30 mln. svarų sterlingų vertės sandorį prižiūrėjo Jaberas Mohamedas – artimas dabartinio Abu Dabio valdovo Mohamedo bin Zayedo Al Nahyano padėjėjas, anksčiau dirbęs karališkojo dvaro generaliniu direktoriumi.
Šis epizodas tapo viena iš priežasčių, dėl kurių byla buvo tokia sudėtinga. Joje teko aiškintis ne tik apie pinigų kilmę, bet ir apie galimus ryšius su aukščiausiais JAE valdžios sluoksniais.
Kokia bausmė laukia „Manchester City“?
Kol kas atsakymo nėra. „Premier“ lygos taisyklės komisijai suteikia platų sankcijų pasirinkimą. Tarp jų – piniginė bauda, taškų atėmimas, pašalinimas iš lygos ar išmetimas į žemesnį divizioną. Teoriškai gali būti svarstomas ir titulų atėmimas, tačiau kol komisija nepaskelbė sankcijų, tai lieka tik galimi scenarijai.
Ar bylą gali pratęsti kiti klubai?
Taip ir panašus precedentas jau egzistuoja. „Burnley“ anksčiau padavė „Everton“ į teismą ir laimėjo bylą, susižerdamas keliasdešimt milijonų svarų sterlingų. Teisinius veiksmus prieš „Everton“ taip pat svarstė ir „Leicester City“ bei „Leeds United“ klubai.
Po „Man City“ skirto verdikto „Premier“ lygos klubai gali rinktis panašų kelią. „The Athletic“ skelbė, kad kai kurios komandos jau konsultuojasi su teisininkais ir aiškinasi, ar galėtų reikalauti kompensacijos.
Tarp jų – ir „Manchester United“. Klubas skaičiavo, kiek pajamų galėjo negauti dėl „Man City“ dominavimo lygoje, įskaitant galimai prarastus pinigus dėl nepatekimo į Čempionų lygą.
Neatmetama ir grupinio ieškinio (angl. class action) galimybė, kai keli klubai susivienytų siekdami kompensacijos. Tačiau tokie procesai galėtų prasidėti tik pasibaigus „Man City“ apeliacijai.
Kiek pinigai prisidėjo prie „Man City“ iškilimo?
„Manchester City“ transformacija po 2008 metais įvykusio klubo perėmimo yra viena ryškiausių šiuolaikinio futbolo istorijų būtent dėl pinigų, mat per pirmuosius septynerius metus naujieji savininkai klubui skyrė daugiau nei 1,2 mlrd. svarų sterlingų.
Tuo metu „City“ komercinės pajamos buvo gerokai mažesnės nei kitų Anglijos grandų. 2007–2008 metų sezone jos siekė 25,4 mln. svarų sterlingų. „Manchester United“ tuo metu uždirbo 64 mln.
Po 17 metų situacija pasikeitė.
2024–2025 metų sezone „Man City“ komercinės pajamos siekė 340,4 mln. svarų sterlingų. „Man United“, tebelaikomas didžiausiu Anglijos klubu, uždirbo 333,3 mln.
Tai reiškia, kad per minėtą laikotarpį „Man City“ augimas pasiekė stublinančius 1 242 proc.
Pagal šį rodiklį „Man City“ gerokai lenkė kitus „Didžiojo šešeto“ klubus. Pavyzdžiui, „Tottenham“ komercinės pajamos tuo pačiu laikotarpiu išaugo 638 proc.
Svarbų vaidmenį „Man City“ pajamose atliko rėmimo sutartys, tarp jų – susitarimas su „Etihad“. „Man City“ marškinėlių sutartis su „Puma“ nėra pati didžiausia Europoje, tačiau klubo sąskaitą vis tiek papildė solidžia pinigų suma. UEFA duomenimis, 2024–2025 metais ji klubui atnešė apie 71 mln. svarų sterlingų.
Tuo metu „Manchester United“ iš „Adidas“ gavo 145 mln. svarų, „Arsenal“ – 127 mln., „Liverpool“ – 124 mln.
„Man City“ atveju ši sutartis sudarė tik apie penktadalį visų komercinių pajamų. Tai buvo mažiausia dalis tarp 22 Europos klubų, kurių duomenis skelbė UEFA.
Kas laukia toliau?
Dabar prasideda naujas šios istorijos etapas. Pirmiausia bus sprendžiama dėl sankcijų, o tada „Man City“ galės tęsti apeliacinę kovą.
Specializuotos sporto teisės kontoros „Bray & Krais“ teisininkas Alexas Goodchildas aiškino, kad apeliacija greičiausiai nebūtų visiškai naujas bylos nagrinėjimas. Tai būtų tik pirmosios instancijos sprendimo peržiūra.
„Atsižvelgiant į išskirtinį bylos mastą, kai pirminiai posėdžiai truko 12 savaičių ir apėmė devynių sezonų įrodymus, sunku tikėtis, kad Apeliacinė taryba leistų kuriai nors pusei pateikinėti naujus įrodymus“, – sakė jis.
Jeigu apeliacija būtų atmesta, „Man City“ dar galėtų bandyti ginčyti sprendimą Sporto arbitražo teisme, tačiau ten argumentų pildymo galimybės būtų dar ribotesnės.
Tuo pat metu savo veiksmus gali pradėti ir kiti klubai. „Liverpool“, „Manchester United“ ir kitos komandos gali teigti patyrusios finansinę žalą dėl „Man City“ veiksmų – pavyzdžiui, praradusios galimybę laimėti „Premier“ lygą ar patekti į pelningus Europos turnyrus.
Čia svarbus ir „Burnley“ bei „Everton“ ginčas. „Burnley“ buvo priteisti 26 mln. svarų sterlingų žalos atlyginimui ir dar 9 mln. palūkanų po to, kai buvo nustatyta, kad „Everton“ pažeidimas turėjo įtakos „Burnley“ kovai dėl išlikimo lygoje.
„Everton“ šį sprendimą dar skųs, tačiau pats precedentas jau sukurtas.
Todėl „Manchester City“ byla, nors ir sulaukė pirmojo verdikto, dar tikrai nėra baigta. Prieš klubą atsiveria ne vienas naujas teisinis frontas, o galutinės šios istorijos pasekmės gali paaiškėti tik po dar vieno ilgo apeliacijų ir sankcijų proceso.
Šaltinis: https://www.nytimes.com/athletic/