Vienu iš komandos lyderių tampantis Sirvydis: „Ne tik tritaškiais galiu būti naudingas komandai“

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 5 min skaitymo trukmė
Deividas Sirvydis>riko Ovčarenko/BNS nuotr.

Deivydas Sirvydis pakartojo savo rezultatyvumo rekordą Eurolygoje ir padėjo Kauno „Žalgiriui“ iki keturių pratęsti pergalių seriją.

Eurolygos debiutantas į Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšį suvertė 17 taškų (2/3 dvit., 3/6 trit., 4/4 baud.), išdalino 3 rezultatyvius perdavimus ir surinko 16 naudingumo balų.

Sezono pradžioje krepšininkas demonstruoja itin, kaip naujokui, solidžius skaičius – 10,3 taško, 2,8 atkovoto kamuolio ir 9,7 naudingumo balai.

Po mačo Sirvydis džiaugėsi, kad vis dažniau pavyksta parodyti, kad jis nėra tik metikas, o gali komandai pasiūlyti gerokai daugiau. 24-erių žaidėjas atskleidė, kas jį labiausiai motyvuoja bei kalbėjo apie didelį komandos potencialą.

„Kelios pora rungtynių nebuvo tokios geros. Aš iš savęs daugiau tikiuosi. Stengiesi pamiršti ir įeiti su gera energija, geru kontaktu ir gerais sprendimais. Šiandien tai pavyko.“

– Ketvirta iš eilės pergalė. Ar galėjai patikėti, kad taip sėkmingai prasidės sezonas?

– Ne, tikriausiai net negalvojome apie tai iš viso. Dabar irgi nereikia labai džiaugtis. Pasidžiaugsim, kol esame rūbinėje. Dar tik sezono pradžia, o poryt jau kitos rungtynės. Nėra kada džiaugtis.

– Kas nepavyko trečiojo kėlinuko pradžioje?

– Visą laiką taip būna, kai viena komanda geriau sužaidžia pirmą pusę – kita komanda po ilgosios pertraukos sureaguoja, įneša daugiau energijos, kontakto. Svarbiausia, kad nepasimetėme ir pasiėmėme tą pergalę.

– Kiek tau svarbus yra pirmasis pataikytas metimas?

– Nežinau, šiandien pirmą pramečiau. Reikia atsiversti archyvus, kaip pradedu rungtynes geriau. Čia yra mano darbas, mano rolė, treneris skatina mesti. Turiu žalią šviesą mesti ir būna kai prasčiau pataikau, bet šiandien metimai sukrito.

– Ar paskutinėje atakoje buvo kitų opcijų nei įmesti kamuolį Dunstonui?

– Sunku pasakyti, turėtume reaguoti situacijoje. Pagrindinė užtvara buvo Bryantui, o jei ne – būtų improvizacija.

– Ar tave treneris skatina būti ne tik metiku, bet ir kūrėju?

– Aš tai parodžiau jau praėjusiais metais. Bandau įeiti į rungtynes ir parodyti, kad ne tik metimais galiu būti naudingas komandai. Šiandien atsirado daugiau progų sužaisti ir jaučiausi savimi. Kai žaidžiu su kamuoliu, atsiriša metimai ir prasiveržimai.

– Koks yra šio „Žalgirio“ potencialas?

– Negaliu sakyti, kad beribis, bet tobulėti turime dar labai daug kur. Ir puolime, ir gynyboje. Potencialas tikrai yra didelis mūsų. Svarbiausia, kad mūsų forma su kiekvienomis rungtynėmis tik gerėtų.

– Kaip vertini teisėjų darbą?

– Kaip ir viskas gerai. Normalu, kad kartais jie suklysta. Ir man davė pražangą prieš Nedovičių, kur, mano nuomone, kontakto nebuvo iš viso. Čia yra normalu. Rungtynės buvo geros ir teisėjai savo darbą atliko gerai.

– Ar neišmušė iš vėžių ta pauzė?

– Neišmušė. Ir mums ir varžovams tas pats. Ten lyg protestą rašė, nes dėl kitų priežasčių neužtruktų taip ilgai.

– Išmaudei Mitrovičių antrame kėlinyje, kaip jauteisi po tokio epizodo?

– Jaučiausi grįžęs į save. Pirmose rungtynėse trūko užtikrintumo veržiantis link krepšio, bet reikėjo persilaužti. Šiandien buvo ta diena.

– Ar turėjai planą atakuoti iš pirmos opcijos?

– Galima sakyti ir taip. Kai išeinu į aikštelę, turiu būti agresyvus. Pasitaikė keli laisvi metimai, kuriuos susimečiau. Galiu daugiau ką pasiūlyti, nei tik mesti iš statinės padėties, tad stengiausi padėti komandai.

– Ar geriausias sezono rungtynes sužaidęs Alenas Smailagičius, buvęs „Partizan“ žaidėjas, akcentavo, kad varžovas yra ypatingas?

– Ne, nebuvo kažkokių kalbų. Nebuvo tokio išreikšto dalyko. Dėl jo smagu. Turėjo tokį slogų, lėtą startą, bet matome, kad įsivažiuoja ir yra labai mums naudingas žaidėjas.

– Kaip pavyko taip greitai įsilieti tarp svarbiausių komandos žaidėjų Eurolygoje?

– Gal keistai skambės, bet turiu savyje tokio pykčio, kad dažnai mane laiko jaunu žaidėju. Kad negaliu padaryti to ar kažko. Čia mano vidinė motyvacija, kad galiu būti toks žaidėjas kaip visi. Nekalbu tik apie šią komandą, taip buvo visą mano karjerą. Čia treneris tikrai pasitiki manimi, leidžia ir suklysti. Pagrinde čia yra mano vidinė motyvacija iš anksčiau.

– Ar kažkiek pakeitė komandos nuotaiką žinia, kad rungtynėms galės vadovauti Andrea Trinchieri?

– Nežinau, nelabai to sureikšminu. Bet vyr. treneris yra vyr. treneris. Bet vertinam ir asistentus. Visi dirba bendrą darbą, sustygavo komandą. Bet kuri komanda, iškritus treneriui ar žaidėjui, kažkiek susilpnėja. Džiaugiamės, kad grįžo.

– Ar įnešė sumaišties į treniruočių procesą trenerio nebuvimas?

– Ne, sekmadienį gavom gerą smūgį ir patys truputį susipratom, kad nėra laiko juokauti su komandomis, ypač Eurolygoje. Buvome susikoncentravę ir viską gerai įvykdėme.

Pasidalinti