Varžovas ir ekspertai apie juodą „Ryto“ ruožą: proceso dalis ar čempioniškos pagirios?

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 10 min skaitymo trukmė
Vilniaus Rytas (nuotr. LKL)

Vilniaus „Rytas“ jau nuo sezono pradžios krito į duobę, o tai kelia klausimų, ar klubas neturėtų imtis griežtesnių priemonių, kad sugrįžtų į pergalių kelią.

Spalio 1 d. „Rytas“ šventė savo paskutinę pergalę. Sostinės klubas puolė į tokį nesėkmių liūną, iki kurio nusiritęs nebuvo nuo 2013 m.

Pirmiausia buvo Čempionų lygos išvyka į Tenerifę, kur „Lenovo“ pamokė vilniečius. Druskos ant žaizdų papylė ir į sostinę atvykęs Kėdainių „Nevėžis-Optibet“.

Jei pralaimėjimą kėdainiečiams galima buvo vertinti kaip atsitiktinumą, tai absoliučiu prasto žaidimo įrodymu tapo dar trys nesėkmės – prieš Jonavos „CBet“, Herclijos „Bnei Hercliya“ ir Panevėžio „Lietkabelį“.

Panevėžio komandos atstovas Gabrielius Maldūnas išrašė naujausią vilniečių nesėkmę, kuri galėjo būti kur kas skaudesnė nei 70:79. Ketvirtajame kėlinyje Nenado Čanako auklėtiniai laikė solidų 15 taškų pranašumą (64:49).

G. Maldūnas papasakojo, į ką labiausiai reikėjo atkreipti dėmesį besiruošiant rungtynėms su „Rytu“.

„Aišku, gilinomės į jų žaidimą, bet svarbiausia buvo mūsų pačių žaidimas, – tinklalapiui O, Sportas! sakė panevėžietis. – Mes juos norėjome paimti per energiją ir aktyvumą, nes „Ryto“ stiprybė visada buvo, jog jie žaidžia iš visų jėgų. Radzevičius, Normantas, Kairys yra karingi žaidėjai.

Svarbiausia jiems nenusileisti energija ir fiziškumu. Tai vienas iš svarbiausių kriterijų.“

Čempionų titulą ginančio „Ryto“ vizitinė kortelė praėjusį sezoną buvo žaibiškas puolimas. Akimirkai prarasta koncentracija galėjo nulemti rungtynių rezultatą.

G. Maldūnas tai patyrė finalo serijos metu, kai „Lietkabelis“ startavo pergale, tačiau auksą „Rytas“ pasiglemžė keturiomis pergalėmis paeiliui.

„Vienos rungtynės daug nepasako, negali daug nuspręsti, – „Ryto“ greitą puolimą analizavo G. Maldūnas. – Tačiau greito puolime stabdyme svarbiausias yra mūsų puolimas. Jei tu gerai užpulsi, jie neturės kaip užbėgti į greitą puolimą.

Paruošti metimai, mažiau klaidų. Jei greitą metimą išmesi, nebūsi atsistojęs gerai kovoti dėl kamuolio, tai jiems geriau atšoka kamuolys ir jie užbėga į greitą ataką. Svarbiausia neįsivelti į jų greitą žaidimą ir žaisti savo tempu. Tai – labai svarbu.“

„Rytas“ šią vasarą išgyveno daug pokyčių. Iš čempioniškos sudėties liko vos penki žaidėjai – Evaldas Kairys, Jarvisas Williamsas, Lukas Uleckas, Gytis Radzevičius ir Margiris Normantas.

3 pergales ir 3 pralaimėjimus „Betsafe-LKL“ turintis „Rytas“ galimai susiduria ir su motyvacijos klausimu, kuris po iškovoto titulo labai aktualus. Vis tik G. Maldūnas labiau yra linkęs tai sieti su vasarą įvykusiomis permainomis.

„Nežinau, lengva būtų pasakyti, kad taip yra (aut. past. komanda atsipalaidavo). Jų irgi nemažai žaidėjų pasikeitė. Tas susistygavimas irgi užtrunka šiek tiek. Vis tiek tai yra nauja komanda. Iš praėjusių metų jų liko 5 žaidėjai – mažai. Nori ar nenori tas efektas bus, kai nauji susirenka. Iš pradžių nebus viskas ideliai.

Kaip ir mūsų pavyzdys. Šiek tiek stringame, nes prisitaikymas prie naujos sistemos nėra lengvas. Senbuviams nėra lengva, jie bando parodyti, kaip reikia žaisti, gal ne viskas gaunasi. Tačiau ir naujokams nelengva. Bet sezonas ilgas ir visko gali būti“, – sakė G. Maldūnas.

Itin sudėtinga „Rytui“ yra išgyventi dviejų lyderių netektis – Ivano Buvos ir Arno Butkevičiaus. Pirmasis, kad ir kokio charakterio bebūtų, buvo dominuojanti jėga puolime.

Tuomet A. Butkevičius ir „Žalgiryje“ rodo, už ką buvo vertinamas Vilniuje. Nepailstama kova, juodas darbas ir fantastinė gynyba.

I. Buvai „Betsafe-LKL“ MVP titulą užtarnavo 16,5 taško, 5,7 atkovoto kamuolio, 1 rezultatyvaus perdavimo ir 17,9 naudingumo balo statistika.

A. Butkevičius rinko po 8,6 taško, 4,9 atkovoto kamuolio, 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir 13 naudingumo balų.

„Lengva niekada nebūna, bet manau, jog jiems tai pakiša koją, kad nėra tokio laužimo baudos aikštelėje. Vis tiek Buva susirinkdavo savo taškus iš baudos aikštelės ir tas susirinkimas ne tik taškus iš baudos aikštelės duodavo, bet atverdavo ir tritaškius.

Gynyba turėdavo labiau susispausti, dvigubinti. Tai pridėdavo prie tritaškių taiklumo ir prasiveržimų kokybės. Vis tiek, kai gali atakuoti iš low-post‘o ir iš pikenrolo tai komandoms sunkiau pasiruošti rungtynėms nei tik iš vienos ar kitos situacijos“, – apie I. Buvos nebuvimą sakė G. Maldūnas.

„Aišku, Arnas buvo tikrai geras „Ryto“ žaidėjas, lyderis, – apie A. Butkevičių pratęsė G. Maldūnas. – Jis darydavo daug nematomų dalykų. Negaliu sakyti, jog „Rytas“ nebeturi tų dalykų, bet Arno dalykai yra kamuolio pamušimai. Kai žaidi prieš komandą ir tu duodi greitą perdavimą, jis pasiekia komandos draugą, tai lengviau išmesti. Jeigu padarysi pamušimą, tai ir pačiam sunkiau užpulti.

Išprovokuotos pražangos puolime, kur ir aš su Lipkevičiumi mėgstame. Arnas irgi matosi tą labai mėgsta. Kiti žaidėjai arba nemoka, arba to neturi. Tas irgi komandai labai daug duoda. Visokios pagalbos, kurios ateina iš silpnos pusės. Kartais ne perimtas kamuolys, o užtenka vieną žingsnį padėti ir varžovas kažkiek sudvejoja ir to kartais užtenka, kad jis pramestų ar paduotų prastą perdavimą. Tokios detalės krepšinyje yra labai svarbios ir ne visi tai supranta.“

Guostis vilniečiai gali bent tuo, kad Kennethą Smithą solidžiai pakeitė Marcusas Fosteris. Amerikietis tapo absoliučiu „Ryto“ puolimo lyderiu ir dažnai beviltiškas situacijas paverčia taškais.

Tiesa, efektyvumo iš amerikiečio irgi galėtų būti daugiau. Vietiniame čempionate jis renka po 15,2 taško, bet fiksuoja 9,6 naudingumo balo vidurkį.

„Matosi, kad tikrai yra nemažai žaidimo aplink Marcusą, – sakė G. Maldūnas. – Talentingas žaidėjas, ne veltui Eurolygoje žaidęs. „Rytas“ daug derinių aplink jį suka. Žaidžia pikenrolus, gali ir nugara į krepšį žaisti, stiprus žaidėjas. Mėgsta žaisti vienas prieš vieną ir iš perimetro. „Ryto“ daug atakų per jį ir tikrai jis yra vienas geriausių žaidėjų.“

Ekspertai radikalūs – „Rytui“ reikia permainų

Kartais daug problemų krepšinio komandose galima išspręsti per elementarų susižaidimą ir blogų periodų išgyvenimą. Tačiau „Ryto“ prasta atkarpa ekspertams nepalieka abejonių – griežtų priemonių reikia jau dabar.

„Rytas“ per 5 pralaimėjimų seriją laisvai galėjo laimėti rungtynes bent Izraelyje, kai pirmavo 17 taškų persvara po pirmojo kėlinio. Vis tik tam sutrukdė laidoje „O, Sportas“ krepšinio trenerio Tomo Purlio išskirta detalė.

„Kalbant apie rungtynes su „Bnei Hercliya“, buvo aiškus momentas – varžovai pastatė 3-2 zoną, – sakė T. Purlys. – „Rytas“ nesusitvarkė visiškai.

Bandė daryti paprastas užtvaras, sukti pikenrolus. Ką gali daryti prieš 3-2 zoną? Jeigu turi metantį žaidėją, žaisti ragus ir turėti gerą pranašumą prie tritaškio. Tačiau prie paprasto pikenrolo varžovai labai greitai rotuodavo ir „Rytas“ neįgydavo pranašumo.

Paskutiniame interviu Giedrius Žibėnas pozityviai nuteikė žaidėjus, pasakė, jog jais pasitiki. Bet matant ir žinant „Ryto“ kai kurių žaidėjų motyvaciją ir pachmielą (liet. pagirias) po čempiono titulo… sakyčiau, kad ne pozityvumo kartais reikia, o kažkokio sukrėtimo komandoje.“

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ sporto direktorius Žydrūnas Urbonas bedė ir į pavardes. Jo neįtikina puolėjas Lukas Uleckas, kuris turėjo perimti pagrindinio lengvojo krašto vaidmenį, kai mačui su „Lietkabeliui“ nepasirodė Gytis Radzevičius.

L. Uleckas kol kas per vid. 20 minučių fiksuoja 5,2 taško (13,6 proc. trit.), 1,8 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir 1,8 naudingumo balo statistiką.

„Man labai patinka Ulecko kūno kalba, – juokaudamas sakė Ž. Urbonas. – Toks jausmas, kad ryte išėjo su šuniuku prasieiti.“

„Negali pasakyti, jog prieš „Bnei Hercliya“ jie nepataikė, – pridėjo Ž. Urbonas. – Prieš zoninę gynybą komanda sustojo, reikia pripažinti. Fosteris savo individualiais veiksmais tik gaivino žaidimą.

Ypač su „Lietkabeliu“ matėsi „Ryto“ ekspresijos nebuvimas. Vis dar tos daugiadienės vyksta. Po įmesto tritaškio vis dar grįžinėja, sukasi, o tau jau meta iš po krepšio du taškus Lipkevičius. Mane tokie dalykai labai liūdina, stebina.

Prieš „Lietkabelį“ nebuvo klijų – Radzevičiaus. Matėsi labai trūksta tokio žmogaus.“

T. Purlys ir Ž. Urbonas bendrai sutarė, kad „Rytui“ būtinos permainos, o pirmiausia akis bado įžaidėjų pozicija, kurioje vadžias laiko Elvaras Fridrikssonas ir Benedekas Varadis.

Kol kas nė vienas iš jų nepasiekė 3 rezultatyvių perdavimų vidurkio, o kartu jie padaro po vid. 3,2 klaidos.

Vieną priverstinį ėjimą „Ryto“ vadovams reikėjo atlikti jau prieš sezoną. Toddas Withersas dėl šeimyninių priežasčių negalėjo atkeliauti į Lietuvą, o jo vietą ketvirtoje pozicijoje užėmė Tomas Lekūnas.

„Treneris deklaruoja, kad nebus keičiami žaidėjai, bet klubo vadovų vietoje žvelgčiau giliau, – sakė Ž. Urbonas. – Palikčiau gal vieną Fridrikssoną, bet čia jau jų vidiniai reikalai.“

Daugiau diskusijų apie Vilniaus „Rytą“ išgirsite naujoje „O, Sportas“ laidoje:

Pasidalinti