Daugiafunkcio komplekso statybų projektas – itin kompleksiškas ir sudėtingas, todėl siekiant suteikti kuo daugiau aiškumo apie sostinei ir visai Lietuvai reikšmingą daugiafunkcį kompleksą, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas išplatintame pranešime atsakė į 10 svarbiausių klausimų apie projektą, kurio dalis yra ir nacionalinis stadionas.
„Darome viską, kad daugiafunkcio komplekso projektas būtų gyvybingas ir Vilnius galiausiai turėtų sostinei priderančias sporto, kultūros, renginių erdves bei papildomą socialinę infrastruktūrą. Siekiant visiško skaidrumo, ar projektas gali toliau judėti į priekį su šiais pakeitimais, galutinai spręs Vilniaus miesto Taryba vasario gale“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
– Iš ko susideda daugiafunkcis kompleksas?
Daugiafunkcis kompleksas Šeškinėje susideda iš stadiono su sporto muziejumi viduje, kartu komplekso teritorijoje statoma ir papildoma infrastruktūra: tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, futbolo treniruočių aikštė su lengvosios atletikos apšilimo zona, 2 futbolo treniruočių aikštės. Taip pat sporto centras: krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salės ir kultūros centras su biblioteka, renginių ir konferencijų salėmis, 300 vietų vaikų darželis.
– Kiek kainuos daugiafunkcis kompleksas?
– Viso daugiafunkcio komplekso projektas kainuos 158,42 mln. Eur su PVM. Į šią kainą įeina: indeksuoti statybos darbai (su finansavimo kaštais), operavimo kaštai, kurie dalinasi per 22 metus, skolinimosi palūkanos, taip pat papildomi darbai. Tarybai siūloma stadione pridėti 3 tūkst. vietų taip stadioną išplečiant iki 18 tūkst. vietų ir sporto centre, kuriame šiuo metu numatytos 6 krepšinio aikštės treniruotėms, vietoje 4 aikštelių įrengti universalią 5 tūkst. vietų salę.
– Kiek siūloma indeksuoti daugiafunkcio komplekso kainą?
– 27,98 mln. Eur
– Už kurį laikotarpį indeksuojama suma?
– Indeksacija pritaikyta nuo pasiūlymo pateikimo iki sutarties įsigaliojimo, t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. To laikotarpio kainos nebeatitinka dabartinės situacijos statybų sektoriuje – dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, sukėlusių infliacijos krizę visoje Europoje, kainų augimas buvo didesnis nei numatyta. Statybos sąnaudų elementų kainų indeksas 2020 m. sausį siekė 113, 2022 m. liepą – 146 ir kyla toliau (dabar SSKI siekia 152).
– Kodėl daugiafunkcio komplekso investicijos auga vos 2,37 mln. Eur?
– Sutrumpinus mokėjimų terminą nuo 22 metų iki 2 metų bus sutaupomi 35,86 mln. Eur. Indeksavus projekto kainą ir įsigijus papildomus darbus investicijos išauga vos 2,37 mln. Eur.
– Kaip Vilniaus miesto savivaldybė sumokės visą reikalingą sumą per 2 metus?
– Dabartinė miesto finansinė padėtis ne tik leidžia skolintis daug geresnėmis sąlygomis, bet ir apskritai planuoti šią sumą padengti iš miesto investicinės programos. Tai leistų sumą išmokėti nesiskolinant.
– Kodėl reikia didinti vietų skaičių stadione ir koreguoti sporto centrą?
– Vietų skaičių stadione didinti iki 18 tūkst. reikia dėl jo konkurencingumo Lietuvoje ir Europoje. 14–15 tūkst. vietų stadionus jau turi Kaunas, Talinas, 10 tūkst. vietų stadioną – Ryga. Didesnis, 18 tūkst. vietų stadionas išskirtų Vilnių iš kitų panašių objektų Baltijos šalių regione, taip sukuriant konkurencinį pranašumą.
Be to, šiuo metu Vilniui labai trūksta universalios vidutinio dydžio erdvės sporto ir kultūros renginiams. „Jeep“ arena talpina 2,5 tūkst. žiūrovų, „Compensa“ koncertų salė – 2–3 tūkst. žmonių, o „Avia Solutions Group“ arena – 10–13,5 tūkst. žiūrovų. Sporto centre numatoma universali arena turėtų 5 050 vietų ir užpildytų rinkoje esančią spragą, joje galėtų vykti tiek įvairios sporto varžybos, tiek kultūros renginiai.
Įrengus universalią areną sporto centre, objekte išliktų treniruočių aikščių kompleksas: dvi krepšinio treniruočių aikštės vietoje šešių, rankinio aikštė, bokso ir imtynių salė, sportinės ir meninės gimnastikos salės.
Tuo tarpu krepšinio treniruočių aikščių paklausą planuojama kompensuoti vykdant tokių aikščių plėtrą mažesniuose sklypuose, kur negalimas didesnio, renginiams pritaikymo objekto įrengimas. Per pastaruosius dvejus metus universalios sporto salės, tinkančios krepšinio treniruotėms, buvo įrengtos Pilaitės ir Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijose, Gabijos ir Žemynos progimnazijose, planuose – universalių sporto salių įrengimas Bajorų gimnazijoje, taip pat naujoje gimnazijoje Verkių seniūnijoje bei naujose progimnazijose Pavilnyje ir Perkūnkiemyje.
– Kodėl koncesininkas „BaltCap“ neįvertino statybos kainų augimo rizikos ir pats nepadengia kainų padidėjimo?
– Faktinis daugiafunkcio komplekso statybos kaštų augimas (pagal komercinius pasiūlymus iš rangovų) nuo pasiūlymo pateikimo 2020 m. sausį iki sutarties įsigaliojimo 2022 m. liepą pasiekė 40 proc., todėl koncesininkas nebegali įvykdyti projekto numatytomis lėšomis.
– Anksčiau buvo žadėta, kad projektas nebrangs – kodėl brangsta?
– Dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, sukėlusių infliacijos krizę visoje Europoje, kainų augimas buvo didesnis nei numatyta. Statybos sąnaudų elementų kainų indeksas 2020 m. sausį siekė 113, 2022 m. liepą – 146 ir kyla toliau (dabar SSKI siekia 152).
Kadangi to laikotarpio kainos nebeatitinka dabartinės situacijos statybų sektoriuje, kainą būtina indeksuoti. Tai daroma remiantis Koncesijos sutarties priedo Rizikų matrica 1.7 p. ir Koncesijos sutarties 36.2.3 punktais. Jie numato, kad Sutarties nuostatas galima keisti, jeigu Sutarties pakeitimas yra būtinas esant visoms šioms sąlygoms: būtinybė atlikti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių Suteikiančios institucijos veikdamos apdairiai negalėjo numatyti, pakeitimu nekeičiamas bendras Sutarties dalykas ir kiekvieno pakeitimo vertė neviršija 50 proc. pradinės Sutarties vertės.
– Kodėl Vilniaus miesto savivaldybė iš naujo neskelbia konkurso?
– Daugiafunkcio komplekso projekto statybos indeksavimas yra pigiausias ir greičiausias būdas sostinei turėti ne tik Nacionalinį stadioną, bet ir likusią infrastruktūrą, kuri miestui lygiai taip pat svarbi ir reikalinga.
Dėl didelės objekto apimties, vien projektavimo ir rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros gali trukti daugiau nei trejus metus.