Jonas Valančiūnas sureagavo į Tomo Pačėso jam viešai išsakytą kritiką ir suabejojo ar jis apkritai yra reikalingas rinktinės vadžias perėmusiam trenerių štabui.
Ilgametis rinktinės lyderis ir kapitonas, bendraudamas su Karoliu Tiškevičiumi iš „Basketnews“, neslėpė nusivylimo rinktinės trenerio asistento Pačėso pasisakymais, išsakytais „O, Dangau!“ laidoje „Rinktinė 25“.
Trenerio asistentas tiesiogiai neįvardindamas šaržavo, apie „atvažiuojančius su pilvais, su cyza ir norinčius regeneruotis po medžioklės“. Taip pat Pačėsas leido suprasti manąs, kad panašaus lygio su NBA rungtyniaujančiais mūsų centrais yra ir Laurynas Birutis, tad trenerių štabas neva turi iš ko rinktis.
Tokie išsireiškimai įskaudino nuo 2011 metų kiekvieną vasarą Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkintį Valančiūną.
„Mane nustebino tokie trenerio žodžiai. Mes nesame kartu dirbę nei rinktinėse, nei klubiniame krepšinyje. Apskritai net nesame pažįstami. Manau, kad teigiant tokius pasisakymus, turi būti šiek tiek treniravęs žaidėją. Tai yra žemas lygis. Pačėsas deklaruoja, jog yra rimtas vyras, rimtas treneris. Aš galvoju, kad taip rimti treneriai nesielgia.
Gali paskambinti, aš pasiekiamas visą laiką. Paskambink, paklausk, pamotyvuok. Jeigu kažkas neišeina – tada gal eik į podkastus, kad kitaip motyvuotum. Bet manau, kad pirmas kelias yra palaikyti santykius su žaidėju, o ne iškart eiti kažkur pasisakyti viešai.“ – „Basketnews“ cituojamas JV.
Tomo Pačėso pasisakymai:
Į Lino Kleizos bandymą glaistyti situaciją, laidoje „Pikenrolas“ tikinant, kad trenerio asistentas kalbėdamas apie pilvą ir medžioklę neturėjo omenyje konkrečiai Valančiūno, pats krepšininkas žiūri kreivai ir mato visa tai kaip didesnio plano dalį.
„Visi, kas yra atstovavę rinktinei ir prie jos prisidėję, supranta, kad pastaraisiais metais buvau vienintelis medžiotojas. Ir Robertas Javtokas, bet su visa derama pagarba jam už nuopelnus, gana senokai jo nebėra. Nežinau, gal pradėjo koks Jokubaitis medžioti? Bet kiek esu su juo kalbėjęs, tai ne. Nežinau, kas tokie dar gali būti medžiotojai. Gal Kuzminskas, bet jis jau baigė karjerą rinktinėje.
Nežinau, tokie bandymai permesti viską ant kito… Tas Lino pasisakymas į klausimą apie kritiką Valančiūnui… Nuomonės neturėjimas ir drebėjimas, bandymas ir man įtikti, ir Tomui. Na, man kažkaip tiesiog kelia dar daugiau minčių. Kas čia per planas ir kas čia per strategija? Kažkas slypi už to. Čia tikrai nėra motyvacija, nėra random įkandimas. Yra didelis planas, tik neaišku, kas ir kaip. Tą težino tik LKF šventoji trijulė.“
Po visų šių rinktinės atstovų pasisakymų penkiuose Europos čempionatuose dalyvavusiam vidurio puolėjui kyla dvejonės, ar jis apskirtai yra reikalingas komandai šią vasarą. Valančiūnas tikina iki šiol nesulaukęs skambučio ir komandos vyr. trenerio Rimo Kurtinaičio. Vis tik savo nusistatymo rinktinės atžvilgiu Jonas keisti neketina ir savo iniciatyva iš nacionalinės komandos nepasitrauks.
„Kažkiek gal ir keista, ir įdomu. Gal tikrai įneša to, kad aš tikrai nesu reikalingas? Gal jie tiesiog nenori pasakyti taip, gal čia plano dalis, kad aš pats atsisakyčiau žaisti už rinktinę. Galbūt nėra tų bachuriškų apačioje kabančių, kad paimtų ir manęs nekviestų.
Žinau viena – šitas planas neišdegs. Mano meilė Lietuvai ir krepšinio rinktinei yra daug didesnė nei neapykanta ar kažkokie pykčiai su trenerio asistentu. Pasikartosiu dar kartą, Rimą Kurtinaitį labai gerbiu, nes jis parodė man pirmuosius žingsnius vyrų krepšinyje, kai atvykau į „Lietuvos rytą“. Tikrai trenerį gerbiu, galbūt šiek tiek keista, kad tokie sprendimai priimami, o komunikacijos – nulis. Yra kaip yra. Sakau, matau didelį paveikslą, o ne nupaišytą Tomo Pačėso.
Esu pasiruošęs žaisti už rinktinę, pasiruošęs net cigariuką pamesti, nors niekada nerūkiau gyvenime. Nežinau, vėlgi, šmeižtas kažkiek… Su pilvu gal ir buvau kažkada, bet cigariuko netraukiu.
Nežinau, kažkokios nuoskaudos, kažkokie sumanymai bandant mane sumenkinti, kad galbūt aš neatvažiuočiau į tą rinktinę, atsiprašant užsišikęs. Aš save statau aukščiau už tokias kalbas ir dar kartą pasakysiu, kad aš žaidžiu už rinktinę, nežaidžiu už Mindaugą Balčiūną, Tomą Pačėsą ar Liną Kleizą. Žaidžiu už rinktinę ir tai man yra garbė. Tai darysiu tol, kol šarnyrai leis.“