Prieš kelias savaites pasibaigus „Optibet A lygos“ sezonui, laidos „įVARtis“ vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius išrinko geriausių žaidėjų vienuoliktuką ir išdalijo nominacijas.
A lygos vienuoliktukas:
Vartininkas: Vytautas Černiauskas
Vartininką išrinkti buvo lengviausia. Nors Edvinas Gertmonas – geriausias praeitų metų Lietuvos futbolininkas, šis sezonas susiklostė taip, kad niekas nė iš tolo neprilygo Vytautui Černiauskui.
24 „sausos“ rungtynės, „Panevėžys“ iš viso praleido tik 14 įvarčių. Apie Černiauską būtų galima svarstyti ir geriausio A lygos žaidėjo kontekste, nes jis įnešė visišką ramybę gynyboje. Kartais jo nematydavome ir vis kalbėdavome apie, ko gero, geriausią sezoną sužaidusį Liną Klimavičių, bet Černiausko ramybė leido kitiems gynėjams dirbti savo darbą, nes jie žinojo, kad vartininkas viską susirinks.
Dešiniojo krašto gynėjas: Pijus Širvys
Čia irgi daug klausimų nėra – Pijus Širvys. Įspūdinga statistika – 7 įvarčiai ir 6 rezultatyvūs perdavimai. Krašto gynėjui tai irgi yra nuostabūs skaičiai.
Puikus sezonas atkreipė ir Lietuvos rinktinės trenerio Edgaro Jankausko dėmesį, o pats Širvys su 3 įvarčiais buvo rezultatyviausias atrankoje į Europos čempionatą.
Vidurio gynėjai: Linas Klimavičius ir Edvinas Girdvainis
Reikia toliau likti prie „Panevėžio“, nes neįtraukti Lino Klimavičiaus yra neįmanoma. Vėlgi komanda praleido tik 14 įvarčių, o pats Klimavičius sezono pradžioje įvarčiais po standartinių situacijų komandai suteikė gerą toną. Jam tai, ko gero, geriausias sezonas A lygoje.
Mes jį poruojame su Edvinu Girdvainiu. „Šiaulių“ gynėją Roką Lekiatą, persikėlusį į „Panevėžį“, galima laikyti metų atradimu, nes prieš šį sezoną niekas net nekalbėjo apie jį kaip apie rinktinės žaidėją ar net „Šiaulių“ kapitoną. Jis yra pavyzdys, kad žaidėjai gali iššauti bei tapti geidžiama preke ir vėliau.
Visgi kartu su Klimavičiumi šįkart poruojame kitą rinktinės starto žaidėją Girdvainį, A lygoje įmušusį 10 įvarčių. Rezultatyviau tarp gynėjų yra žaidęs tik Vilniaus „Vėtroje“ 2009 m. sezone žaidęs Tadas Kijanskas, pasižymėjęs 11 kartų.
Kairiojo krašto gynėjas: Saulius Mikoliūnas
Išrinkti geriausią kairiojo krašto gynėją buvo viena sunkiausių užduočių, nes kitose pozicijose buvo net po du ar po tris variantus. Pamąsčius nusprendėme, kad vieną vietą vienuoliktuke reikia palikti simbolikai ir įdėti Saulių Mikoliūną. Čia mūsų laidos vienuoliktukas: ką norime – tą darome (juokiasi).
Buvome pasirašę dar vieną panevėžietį Seydina Keita, bet jau norėjosi kažką paįvairinti. Kartais būna ir futbole, kad kartais viskas paremta ne tik skaičiais, bet ir simbolika.
Pasak Vilmos Venslovaitienės, rūbinės Mikoliūnas nelaikė, bet kiek mes girdėjome ir kalbėjome su žaidėjais, laikė ir labai stipriai.
Su šio krašto gynėjais buvo tikrai problematiška, tad simboliškai minime Mikoliūną. Paskutiniame savo sezone Deividas Šemberas irgi neblizgėjo, tačiau geriausių žaidėjų rinkimuose jo pavardė buvo įtraukta kaip pagarbos ženklas už viską, ką padarė per savo karjerą.
Saugai: Jeffrey Sarpongas, Jurijus Kendyšas ir Danielis Romanovskis
Matijus Remeikis yra vienas iš šio sezono atradimų ir, be abejo, turėtų tapti geriausiu jaunu žaidėju, tačiau šioje pozicijoje dar labiau matytume Jurijų Kendyšą. Jeigu iš „Žalgirio“ dar buvo įmanoma kažką paimti, tai tik jį ir Mathiasą Oyewusi.
Šis sezonas Kendyšui tikrai nebuvo blogas. Baltarusiui šis sezonas, ypač pirmoji dalis, buvo neblogas. Įmušė 4 įvarčius, atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Sezono pabaigoje klube jau vyrojo bendra frustracija, tai galėjo lemti ir jo raudonas korteles.
Bet Kendyšas, ypač sezono pradžioje, buvo tas, kuris labiausiai traukė „Žalgirį“. Buvo nemažai rungtynių, kai žalgiriečiai buksavo, bet savo žaidimu atraminėje zonoje ir aukščiau būtent Jurijus dėdavo tris taškus į komandos taupyklę.
Jeigu ne Kendyšo atvykimas jau prasidėjus sezonui, manau, kad „Žalgiris“ būtų greičiau iškritęs iš kovos dėl medalių.
Jeffrey Sarpongo indėlis aikštės viduryje buvo labai didelis. Praeitą sezoną jis atrodė banguojantis, nors tuo metu jam jau buvo 34-eri. Visgi šį sezoną galiausiai pasimatė jo kokybė – 6 įvarčiai ir 14 rezultatyvių perdavimų yra labai solidu.
Danielis Romanovskis irgi sužaidė įspūdingą sezoną. 13 rezultatyvių perdavimų ir 9 įvarčiai atkreipė ir čempiono „Panevėžio“ dėmesį, kuriame lietuvis žais, jeigu iki sezono starto nesulauks pelningesnio pasiūlymo iš užsienio.
Kairiojo krašto puolėjas: Eligijus Jankauskas
Dar vienas nuostabų sezoną sužaidęs „Šiaulių“ atstovas. Apie jį iš esmės būtų galima kalbėti kaip geriausių metų trejeto narį. Pelnyta 14 įvarčių, atlikti 3 rezultatyvūs perdavimai, rungtyniaudamas Lietuvos rinktinėje ir prieš pajėgias komandas pasidraskydavo kraštuose.
Dešiniojo krašto puolėjas ir sudegę pinigai: Mathias Oyewusi
Praeitame sezone atsiskleidęs puolėjas tarptautinių turnyrų atrankose tikrai galėjo pasirodyti geriau ir dar labiau užsirekomenduoti prieš užsienio komandas. Visgi A lygoje jis darė tai, ko iš jo ir buvo tikimasi.
19 įvarčių, 6 rezultatyvūs perdavimai ir rezultatyviausio čempionato žaidėjo titulas. Deja, komandai sezonas nesusiklostė. Dėl to „Žalgiris“ galėjo svarstyti apie jo pardavimą, tačiau kažkodėl tai daryti atsisakė.
Jam galima savotiškai skirti „sudegusių pinigų“ nominaciją. Vilma Venslovaitienė kalbėjo, kad buvo susitarę su turkais dėl žaidėjo persikėlimo, bet galiausiai Oyewusi išvyko ne į Turkiją, o tik į antroje Prancūzijos lygoje rungtyniaujantį „Valenciennes“ klubą.
Jį parduoti buvo galima dar prieš metus, kai klubas buvo padėties šeimininkas. Buvo galima jį parduoti ir už mažesnius pinigus, bet „išsitraukti“ procentą nuo kitų pardavimų. Galbūt tai būtų buvęs naujas Teremas Mofi.
Venslovaitienė kategoriškai atsisakinėjo jį pardavinėti argumentuodama, kad ateityje jis bus vertas dar daugiau. Juk buvo žinoma, kad jo kontraktas baigsis. Kaip sakoma, geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje. Pati „Žalgirio“ vadovė teigė, jog suma iš pardavimų būtų buvusi kaip įnašas pirkti stadioną. Žiūrint iš klubo ir jo augimo perspektyvos, buvo privaloma žiūrėti daug plačiau.
Vidurio puolėjas: Ariagneris Smithas
Jis buvo labai svarbi „Panevėžio“ titulo detalė ir labai gaila, kad dabar atstovaudamas Nikaragvos rinktinei patyrė traumą, juolab kad „Panevėžys“ dar turi kontraktą.
14 įvarčių pelnytų žaidžiant Europos klube – 6 geriausias visų laikų Nikaragvos futbolininkų užfiksuotas rezultatas. Geriausias pasiekimas priklauso Bryanui Ruizui. Jis 2009/2010 m., atstovaudamas „Twente“ komandai, pelnė 24 įvarčius.
Metų treneris: Gino Lettieri
Jeigu ne Gino Lettieri, būtume titulą atidavę „Šiaulių“ strategui Mindaugui Čepui, tačiau „Panevėžio“ treneris šio titulo nusipelnė be konkurencijos.
Kalbant apie Lettieri, jam priklauso ir metų frazė: „Jeigu norite tapti čempionais, aš liksiu.“
Visada smagu, kai tokios ambicijos yra ne tik pasvertos, bet ir įrodytos.
Kitos nominacijos:
Metų pašnekovas: Dovydas Lastauskas
„Labai smagu matyti tokius trenerius, kurie ateina ir kalba natūraliai, iš širdies, o ne mėtosi kažkokiom klišėm. Kartais gal ir pasako kažką, ko nereikia sakyti, bet nuo to tik dar įdomiau. Praeis keleri metai ir greičiausiai pasikeis.“
Metų pilkasis kardinolas: Deividas Česnauskis
„Žmonės, kurie žiūri tik futbolą, bet ne laidas, turbūt nežino, kad „Panevėžio“ projekte yra ir didelis jo įdirbis.“
Metų raganų medžioklė: Vilma Venslovaitienė
„Vilmai Venslovaitienei galima skirti raudoną kortelę už nemokėjimą pralaimėti. Visi dažnai kalbame, kad laimėti moka visi, tada ir rūbinės labai gerai sutaria ir viskas būna gražu.
Bet po nesėkmingo sezono Venslovaitienė pradėjo užsiimti raganų medžiokle: kalti ir teisėjai, ir Česnauskis, ir Mikoliūnas, ir tvarkaraštis blogas. Vilmą Venslovaitienę labai gerbiame dėl jos išgelbėto „Žalgirio“, bet taip kartais būna ir versle: organizacija kartais išauga iki tokio lygio, kai direktorius turi pasitraukti, turi daugiau deleguoti, gali likti kaip savininkas, valdybos pirmininkas ir pan., bet su vienu užpakaliu negali užsėsti ant tiek kėdžių.“