Kauno „Žalgirio“ sunkias pradžias paaiškinęs Edgaras Ulanovas akivaizdžiai leido suprasti, kad komandai papildymo nereikia.
Kauniečiai penktadienį 60:86 nusileido Stambulo „Anadolu Efes“.
„Žalgiris“ šiame mače vertėsi be trijų perimetro krepšininkų: Luko Lekavičiaus, Tomo Dimšos ir Karolio Lukošiūno.
Taip pat komandoje gan sekli atrodo aukštaūgių linija, kurioje bet kokia trauma galėtų stipriai paveikti komandos žaidimą. Taip jau buvo nutikę, kai iškrito Kevarriusas Hayesas.
Vis tik žaliai baltų kapitonas Ulanovas nemano, jog reikia papildymo, o labiau buvo linkęs nagrinėti skaudaus pralaimėjimo priežastis.
„Pradžioje pasirodė, kad kažkiek bijome varžovo, – sakė Ulanovas. Pradžia vėl privertė trenerius reikalauti iš mūsų pabudimo, taip pat ir suolelio žaidėjai. Vėl pradėjome leisdami čempionams daryti, ką nori.
Pradžia rungtynių, vėl toks tonas. Kalbame, pasiruošę, bloga pradžia su PAO, negalime pradėti taip rungtynių, bet vėl 15 taškų per 4-5 minutes. Tada kažkiek emociškai pabundame, pradedame žaisti kaip komanda. Puolime dalinamės kamuoliu, daug įsiveržimų, numetimų, gynyboje pagalbos, nemažai sustabdėme vienas prieš vieną.
Susigrąžinome rungtynes į savo rankas, bet antroje pusėje tenka prisiimti ir man du epizodus, kur nepadariau pražangos. Tada kiti nepadarė, baigėme trečią kėlinį su 1 komandine pražanga. Aišku, „Anadolu Efes“ ir pataikė, adaptavosi prie mūsų gynybos, kur eidavome padėti nuo viršaus, padvigubinti.
Geru procentu sumetė ir kai pasijuto, blogiausia, ką galėjome padaryti, tai nuleisti rankas ir dairytis vieni kitus, nebežaisti. Tai irgi mūsų blogas dalykas, kad neprisiimame atsakomybės ir reikėtų drąsiai žaisti iki galo.“
– Kaip reikėtų išgvildenti tas rungtynių pradžias?
– Pražangų padaryti daugiau, manau, ir pasiaukoti. Lengva pasakyti kaip geriau padaryti. Nepadarysi taip, kad ateisi į kitas rungtynes ir laimėsi 10:0. Paprasčiausiai reikia duoti kontakto daugiau, elementarūs dalykai, kuriuos jau šimtą kartą girdėjote.
– „Anadolu Efes“ puikiai pataikė tritaškius, bet ar buvo įmanoma jų sumažinti?
– Kaip ir sakiau, adaptavosi prie mūsų gynybos, pagalbų, kur ėjome padėti nuo viršaus. Jie atliko perdavimus ir geru procentu sumetė. Kitas dalykas – iš pikenrolo kelis kartus labai lengvai įsiverždavo ir į kampus išsimėtydavo. Arba keli tritaškiai greitame puolime.
Tikrai geru procentu pataikė, sunku žaisti, kai taip gerai pataiko. Tačiau nesiverčia liežuvis nurašyti pralaimėjimą ant tritaškių procento. Galėjome kažkur geriau.
– Kiek jutosi Lekavičiaus, Dimšos, Lukošiūno netektys?
– Nieko, ką gali du ar trys žmonės? Pažiūrėkite, kiek mes turime tų žmonių komandoje. Dar kažkas nori čia papildymo… nejuokinkite žmonių.
– Ar labai jautėsi, kad „Anadolu Efes“ yra čempionai?
– Aš galvoju, kad tai nebuvo mūsų veidas. Man sunku būtų patikėti, kad mes čia parodėme savo veidą šiandien. Būtent pirmos pusės keli epizodai parodė, kokia galime būti komanda, kaip galime vieni už kitus pastovėti ir pakovoti. Būtent nuo to dalyko reikėtų spirtis į priekį, o iš kitų epizodų mokintis, kalti į galvą per pykčius, kartais negatyvą. Kito kelio nėra.
– Kai kurios Eurolygos komandos fiksuoja pergalių serijas, o „Žalgiris“ iš pastarųjų 4 rungtynių pralaimėjo 3. Ar tai yra sėdimas?
– Ne, niekas negalvoja apie tokius dalykus. Mes puikiai suprantame, kokia sunki yra Eurolyga. Pradžioje laimėjome tų rungtynių kažkiek ir viskas gerai buvo. Mes turime būti pasiruošę tokiems dalykams. Eurolyga yra negailestinga. Jeigu tu lauksi kito pralaimėjimo – bus pralaimėjimas. Jei darysi viską, ką gali dėl pergalės – bus ir pergalės. Reikia mus viską viduje išgvildenti, nepulti į paniką, nes laiko paprasčiausiai nėra. Greitai pataisyti kelias klaidas ir ruoštis kitoms rungtynėms.
Aš netikiu, kad šiandien buvo tas veidas, kurio mes, treneriai norime ir tikrai buvome nepanašūs į save.