Kauno „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas kartu su visa komanda į 2024 m. Eurolygoje žengia nekokiomis nuotaikomis.
Ketvirtadienio vakarą žalgiriečiai 70:78 namuose krito prieš Tel Avivo „Maccabi“ ir turnyre patyrė jau šeštą pralaimėjimą iš eilės.
Nors pačiam kapitonui pastarosios dvejos rungtynės po sunkaus sezono starto buvo kažkiek sėkmingesnės, pergalių netanešė ir tai.
„Sunkios rungtynės. „Ant karštųjų“ nesinori kažko prikalbėti, – po pralaimėjimo kalbėjo Ulanovas. – Pirmoje pusėje buvo pozityvo, bet klimpome puolime. Apskritai puolime šiandien buvome prasti, o jie skirtumą pasidarė trečiajame kėlinyje, kai visiškai sustojome žaisti ir dėl to gavome 17 taškų deficitą.
Po minutės pertraukėlės sureagavome ir išėjome žaisti, galbūt matėme, kad vargstame puolime, todėl bandėme sugrįžti kitais būdais – kietai kovojome dėl kamuolių, pakėlėme fiziškumą ir puolime, ir gynyboje, bet galiausiai sugrįžti nepavyko, nors deficitą buvome sumažinę iki 6 taškų ir buvome emociniame pakilime. Tačiau reikėjo stabilumo, o šiandien jo nebuvo.
Buvo momentų, kai keliose atakose iš eilės kažko nepadarome. Ir čia kalba eina jau ne apie taktinius dalykus, o fiziškumą.“
– Kas lėmė tą tragišką atkarpą 26:6 trečiajame kėlinyje?
– Kaip ir sakiau, visiškai dingo fiziškumas. Puolime neperdavome kamuolio ten, kur reikia. Tas pats buvo ir mače su „Barcelona“. Taip pat buvo tragiškas išpildymas ginamųjų išsikeitimuose. Kai kamuolys turėdavo nueiti po krepšiu Laurynui ar Rolandui, tiesiog atiduodavome kamuolius į rankas. Gniūžtė tada sukasi ir didėja. Pralaimėjimų priežasčių dabar galima prigalvoti daug, bet labiausiai į akis krenta stabilumo ir fiziškumo trūkumas bei klaidos keičiantis ginamaisiais.
– Du kėlinius praktiškai gyvenote be tritaškių. Ar tai lėmė varžovų gynyba, ar tiesiog nekrito?
– Nežinau. Rungtynes pradėjome su tritaškiais, bet po to kažkiek sustojome. Antroje pusėje sunkiai sekėsi kurtis progas prieš jų keitimąsi ginamaisiais. Daugelis skubotų metimų jau buvo atliekama todėl, kad atsilikinėjome.
– Ar tas komandos kovingumas gali būti vienintelis pozityvas?
– Kaip ir sakiau, laimi ta komanda, kuri tą kovingumą išlaiko stabiliau. 6 pralaimėjimai reiškia, kad trūksta stabilumo.
– Kaip tie 6 pralaimėjimai iš eilės atrodo iš jūsų, kapitono, varpinės?
– Dabar nesinori pasakyti kažko neprotingo. Reikės analizuoti, žiūrėti, kur labiausiai strigome ir darėme klaidas. Atrodo, kad kažkurias klaidas pataisai, bet tada išlenda kitos. To kovingumo, kai nesiseka, norisi dar daugiau. Šiandien žaidėme prieš talentingą komandą, matėme, kad jie lengvai kuriasi progas, o mes puolime paprasčiausiai neišpildome situacijų. Čia yra ir taktinių, ir kitų dalykų.
– Edmondas Sumneris sužaidė rezultatyviausias rungtynes „Žalgiryje“. Kaip jums atrodo jo integracija?
– Kažkiek jis jau gaudosi geriau. Trūksta dar kažkiek ramybės, teisingesnio pasirinkimo, kada atakuoti ar sužaisti kantriau. Bet jis gali ir atlikti perdavimus, ir prasiveržti, o šiandien dar įrodė, kad gali ir pataikyti. Jis dar mokosi. Būtų keista tikėtis kažko dar geriau.