Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje sugrįžo į pergalių kelią, o komandos kapitonas Edgaras Ulanovas tikina, jog po atkarpos, kuomet iš pastarųjų 8 mačų buvo pralaimėti 7, tikslas nesikeičia – „Žalgiris“ vis dar dairosi į įkrintamąsias.
Pažvelgus į praėjusį sezoną, iki įkrintamųjų „Žalgiriui“ per likusias 10 rungtynių reikėjo laimėti 6. Po užtikrintos pergalės 73:53 reikia laimėti dar penkis mačus, įskaitant ir bent du išvykose.
„Pasidžiaugti tikrai yra kuo, ypač prisimenant pastarąsias rungtynes, – prastą „Žalgirio“ atkarpą ir tris pralaimėjimus iš eilės prisiminė Ulanovas. – Tų pergalių daug nebuvo, žaidimas buvo slogus. Manau, kad būtent nuo to ir reikia pradėti. Kiekviena pergalė Eurolygoje yra svarbi. Niekada nėra lengva, kad ir prieš ką žaistum. Visi tikėjosi pergalės šiandien, bet tas tikėjimas kartais priveda prie dar blogesnio žaidimo. Negalėjome sau leisti galvoti apie pergalę, ypač žinant tai, kaip žaidėme paskutiniu metu.
Puolimas galėjo būti geresnis, bet gynyba šiandien buvo tikrai labai gera, varžovas nepasiekė net 60 taškų. Tai ir buvo svarbiausia. Vargome puolime, bet varžovą privertėme dar labiau strigti“, – kalbėjo Ulanovas.
– Kiek komandai šiandien paprasčiausiai reikėjo pergalės?
– Reikėjo tikrai. Paskutiniu metu nelabai galėjome jomis pasigirti, tad nuo kažko reikėjo atsispirti. Šiandien išsimiegame ir pradedame ruoštis kitoms rungtynėms. Vėl bus nauja istorija, naujas mačas. Jeigu norime išlikti kovoje – reikia pergalės.
– Nors intrigos daug nebuvo, rungtynės atrodė užsitęsusios. Kiek žaidėjams jos prailgo?
– Nelįsiu į detales, teisėjams vis kildavo kažkokie klausimai, buvo nemažai peržiūrų. Ganėtinai daug buvo kontakto, pražangų ir kitų dalykų. Kartais taip nutinka. O bangavimo šiandien buvo galima tikėtis, nes paskutiniu metu vis tiek patyrėme daug pralaimėjimų. Tikėtis idealių 40 minučių – sunku, bet radome gerą vaistą – gynybą -, kuri šiandien mums ir padėjo.
– Šiandien pavyko laimėti be svaresnio Sylvaino Francisco ir Lonnie Walkerio indėlio. Nepasigedote jų pagalbos?
– Francisco po paskutinių Eurolygos rungtynių sirgo gripu ir, kiek žinau, gana rimtai. Nesitreniravo su komanda. Vakar turėjome tik atsistatymo treniruotę, todėl greitai grįžti į ritmą ir iškart mestis į Eurolygą nėra lengva. Galiu ir iš savo patirties pasakyti, kad kartais paprasčiausiai užtenka dviejų dienų lovoje ir ritmas dingsta labai greitai. Stengsimės jam padėti į jį sugrįžti kiek įmanoma greičiau ir tikėsimės, kad kitos rungtynės bus sėkmingesnės. O šiandien kiti žaidėjai buvo lyderiai, puikiai žaidė Brazdeikis ir Dunstonas.
– Walkerio išlydėtuvėms į NBA iki vasario 18 d. nesiruošiate?
– Reikėtų klausti jo. Kol kas jis yra pilnavertis komandos narys. Nieko nesako, tad gal ir liks.
– Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo pasvarstymų apie trenerio ateitį? Ar tų pralaimėjimų kontekste pavyko išlikti kartu?
– Viską sprendžiame viduje. Į žiniasklaidą nesikoncentruojame, aš netgi tokiais momentais nieko neskaitau, praleidžiu pro akis ir net nežinau, kas ką kalba. Bet kritika yra logiška ir pagrįsta, bet mes problemas sprendžiame viduje, nes geriausiai viską matome.
– Liko devynerios Eurolygos rungtynės. Ar dar taikotės į įkrintamąsias ir kiek jums pačiam atrodo realu pakilti iki dešimtuko?
– Žinoma, kad galvojame apie įkrintamąsias. Dar devynerios rungtynės, jetau, kiek daug. Dar gali būti visko.
– Namuose liko tik trys mačai. Kiekvienas iš jų – savotiškas finalas?
– Anksčiau ar vėliau ateina tas momentas, kai į visus mačus reikia žiūrėti kaip į „mirk ar gyvenk“. Pasirinkimo nėra viską žaisti tik namuose.
– Antroje mačo dalyje po dviejų greitų ir netaiklių Deivido Sirvydžio tritaškių mėginote jį motyvuoti. Kiek svarbu yra vienas kito palaikymas tokiais momentais?
– Sezonas ilgas, tai – natūralūs dalykai. Visi išgyvena pakilimus ir nuopolius. Kai komanda pralaimi, vieni tas nesėkmes priima sunkiau, kiti – paprasčiau. Viskas yra normalu. Pirštais nesibadome ir nė vienas neturėtų jaustis kaltas. Visi tuos pralaimėjimus priėmėme kaip komanda, o tai ir yra svarbiausia. Tikiuosi, kad visi žaidėjai taip ir jaučiasi.