Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį užbaigė Belgrado „Partizan“ komandos Eurolygos sezoną, o po tautiečių nesėkmės Serbijos žiniasklaida vertino „Žalgirio“ arenoje sutviskusias Ukrainos vėliavas, lemiamą Aleno Smailagičiaus dūrį ir pagrindines „Partizan“ problemas.
Ketvirtadienio vakarą „Žalgiris“ Željko Obradovičiaus kariauną namuose įveikė 70:66, o po šio pralaimėjimo įkrintamosios „Partizan“ komandai tapo neįgyvendinama svajone.
„Tokia ta pabaiga. Paskutinė viltis užgeso Kaune, kur patirtas dar vienas pralaimėjimas, kurio buvo galima išvengti. Dar vieną kartą šiame sezone „juodai balti“ pradėjo šaudyti sau į kojas ir antrus metus iš eilės liko be įkrintamųjų.
Šis mačas parodė, kad Carlikas Jonesas yra pusė komandos, o gal ir daugiau. Kol krito jo metimai, viskas buvo gerai, bet jį išvarginus „Žalgirio“ spaudimui, niekas kitas nesugebėjo perimti estafetės. Deja, kai „Partizan“ įsivelia į dramatiškas atomazgas, jos dažniausiai baigiasi pralaimėjimais. Mačas Kaune netapo išimtimi. Kai Sylvainas Francisco pataikė pirmą tritaškį ketvirto kėlinio pabaigoje ir „Žalgirį“ išvedė į priekį 66:62, viskas tapo aišku.
Željko Obradovičius suformavo komandą su 14 naujų žaidėjų, kurie kol kas neįgyvendino nė vieno iš nustatytų tikslų. Po nesėkmės Eurolygoje yra labai aišku, kad vasarą komandoje vėl bus begalės permainų“, – rašo „Mozzart Sport“.
Prieš pat rungtynes „Žalgirio“ fanai nutarė suduoti serbams atsaką į vasario 27 d. kilusius incidentus išvykos mače su kita Belgrado komanda – „Crvena Zvezda“. Pastarosios ištikimiausi fanai „Delije“ prieš dvikovą visą areną nudažė rusijos vėliavos spalvomis, o tą patį ketvirtadienį lietuviai padarė su Ukrainos vėliava.
„Žalgirio“ fanai paruošė atsaką prorusiškai choreografijai vasario 27 d. mače Belgrade. Dar prieš mačo pradžią fanų grupuotė skelbė, kad neskirsto „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ fanų, o ketvirtadienio mače „žaliajame miške“ tai aiškiai įrodė“, – rašo „Sport Klub“.
„Crvena Zvezda“ veiksmai su rusijos vėliava iššaukė labai neigiamas Lietuvos publikos reakcijas. Jiems būtų stipriai nepatikęs ir draugiškas futbolo mačas tarp CSKA ir „Partizan“ arba kontrolinės krepšinio rungtynės tarp „Anadolu Efes“ ir CSKA.
Kaip ir buvo galima tikėtis, „žaliajame miške“ lietuviai pateikė savo atsaką – vienoje arenos pusėje sušvito Ukrainos vėliava, kitoje – Lietuvos“, – priduria „Zurnal.rs“.
Tuo metu „Sportske.net“ ieškojo dviejų iš eilės nesėkmingų sezonų priežasčių, o kritikos teko paragauti ir Serbijoje garbinamam Obradovičiui.
„Nuo to laiko, kai 2022-2023 m. sezone buvome per plauką nuo triumfo prieš „Real“ ir finalo ketverto, kartelė krito vis žemiau. 2023 m. vasarą nesėkmingai mėginome prisikviesti Nikola Mirotičių, praradome Keviną Punterį, Zachą LeDay, Jamesą Nunally, Aleksa Avramovičių, Mathiasą Lessortą ir Dante Exumą.
Željko praėjusią vasarą buvo patikėta užduotis suburti visiškai naują komandą su ribotu biudžetu. Visi išvyko, liko tik suolo galo žaidėjas Balsa Koprivica. Atsakomybė ir kaltė krenta ir ant Obradovičiaus pečių, nes būtent jis nusprendė, kad jam nereikia anksčiau minėtų žaidėjų, įskaitant ir Smailagičių. Kai kurie naujokai atitiko lūkesčius, tačiau dauguma nuvylė. Šią vasarą Željko vėl reikės daryti perkrovą, nes ši sudėtis nėra pakankamai stipri ilgoms ir sunkioms Eurolygos atkarpoms“, – rašo „Sportske.net“.
Vienu iš pagrindinių „Žalgirio“ pergalės kalvių tapo būtent iš „Partizan“ į Lietuvą persikėlęs Alenas Smailagičius. Prieš Lietuvos spaudą serbas džiaugėsi kukliai, mat, kaip minėjo pats, „namuose turi šeimą“. Paskutinius ir „Partizan“ sezoną pražudžiusius taškus pelnęs aukštaūgis netriumfavo ir prieš tautiečius.
„Smailagičius suvaidino svarbų vaidmenį „Žalgirio“ pergalėje – surinko 14 taškų, 4 atkovotus kamuolius ir su 16 naudingumo balų buvo naudingiausias komandoje. Kalbėdamas su Serbijos žiniasklaida jis pabrėžė, jog nesijaučia gerai dėl užbaigto „Partizan“ sezono ir dievagojosi norintis, kad abiems komandoms prieš paskutinį reguliariojo sezono mačą dar būtų likę vilčių“, – teigia „Meridian Sport“.
„Smailagičius padėjo tašką europinėje „Partizan“ istorijoje“, – tokią antraštę galima rasti „Zurnal.rs“.