Andrea Trinchieri ateitį Kauno „Žalgiryje“ aptraukus miglai, kitoje pusėje pradėjo ryškėti jį galintys pakeisti kandidatai. Tačiau ar bent vienas iš jų yra tinkamesnis Laikinosios sostinės komandai nei italas.
Praėjusio sezono viduryje „Žalgirio“ vadeles perėmęs buvęs Belgrado „Partizan“ ir Miuncheno „Bayern“ treneris paliko teigiamą įspūdį. Tuo metu kauniečiai per 17 mačų buvo pasiekę tik penkias pergales ir Kazio Maksvyčio laikas Laikinojoje sostinėje sutiksėjo.
Trinchieri prikėlė „Žalgirį“ ir likus keliems turams iki reguliariojo sezono pabaigos netgi padėjo įgyti teorines galimybes pasiekti pirmąjį dešimtuką.
Visgi nuo pat vasaros prie „Žalgirio“ komplektacijos darbų prisidėti galėjęs italas šį sezoną lūkesčių nepateisino. Ne vien dėl nepasiekto dešimtuko Eurolygoje, bet ir dėl pačios komandos žaidimo, kurioje viskas dažniausiai atsiremdavo į Sylvainą Francisco.
Tai lėmė vis dažnėjančias kalbas apie galimas Trinchieri ir „Žalgirio“ skyrybas, nors abi puses dar tebesaisto kontraktas iki 2026 m. vasaros.
Tinklapis „Basketnews“ praėjusią savaitę jau spėjo įvardyti ir tris kandidatus, kurie galėtų užimti Trinchieri vietą. Tai – Saša Obradovičius, Jaka Lakovičius (Gran Kanarijos „Dreamland“) ir Ibonas Navarro (Malagos „Unicaja“).
Pirmojo stratego pavardė, ko gero, atkrenta iš karto. Priežastis – ne kartą demonstratyviai reikšta meilė rusiją palaikančiai Belgrado „Crvena Zvezda“ komandai ir ideologiniai skirtumai su „Žalgiriu“ bei kauniečių fanais, kuriems toks ėjimas toli gražu būtų ne prie širdies.
„Važiuotume žaisti į Belgradą, jie mums iškeltų rusų vėliavas, o Saša eitų bučiuoti tą savo raudoną žvaigždę. Net pikta girdėti tokį kandidatą. Kai „Monaco“ žaisdavo prieš „Crvena Zvezda“, jis net viešai pareikšdavo, kad labiau myli tą klubą. Nenustebčiau, jeigu ir tai būtų prisidėję prie jo atleidimo iš Monako“, – laidoje „Širdyje žaliai balti“ kalbėjo vedėjas Justas Naulickas.
„Nestebina, kad jis minimas ganduose, nes yra vienas iš vos kelių trenerių, kurie pastaraisiais metais dirbo tik Eurolygoje. Kaina jo turbūt irgi prieinama. Nematau kodėl „Žalgiris“ negalėtų pagalvoti apie tai. Nesakau, kad turi su juo sudarinėti sutartį, bet jeigu jau ruoštųsi kažką keisti, reikėtų trenerio su patirtimi.
Bet, manau, kad yra aišku, kaip į tai reaguotų fanai. Politikuoti nesu mėgėjas, bet nemanau, kad „Žalgirio“ fanai būtų labai patenkinti tuo. Jeigu atvirai, man tai kažkodėl nėra variantas“, – kalbėjo Gecevičius.
Kiti du minimi kandidatai, pasak Gecevičiaus, irgi nėra idealiausi variantai „Žalgiriui“. Lakovičius neturi Eurolygos patirties, Navarro jos daugiausiai sėmėsi dirbdamas asistentu Vitorijos „Baskonia“ komandoje.
Visgi tai – ne pagrindinės priežastys. Kur kas svarbiau yra jų pastaraisiais metais propaguojamos krepšinio filosofijos su didelėmis rotacijomis, kurias, Gecevičiaus nuomone, perkelti į Eurolygą būtų sunku.
„Manau, kad taip rotuoti žaidėjus Eurolygoje yra pakankamai sunku. Jeigu tai būtų įmanoma, tikriausiai tą jau matytume. Kiekvienoje komandoje, ko gero, rasi bent du žaidėjus, kurie žaidžia daugiau nei 25 minutes. Mačiau, kaip žaidžia Malaga, ir manau, kad su tokiu žaidimu ir tokiomis rotacijomis Eurolygoje būtų pakankamai sudėtinga. Būtų sunku surinkti ir tokius žaidėjus.
Jis ir pats yra sakęs, jog į komandą ėmė veteranus, kurie jau nepyks dėl to, kad žaidžia mažiau. Jis per ilgą laiką rinko tokius žaidėjus, kad galėtų daryti tokias savo rotacijas. Dar sezono pradžioje sakiau, kad „Žalgiryje“ tokių žaidėjų nėra, visi nori žaisti. Tada atsiranda ego, nepasitenkinimai. Matome, kur tai nuvedė.
Paimkime tą patį Francisco. Ar dabar jam duosi kitą sezoną žaisti po 22 minutes? Abejoju. Eurolygoje dalykai vyksta kitaip. Man atrodo, kad Eurolygoje duoti sėkmingai žaisti 11 žaidėjų po 13-20 minučių yra nerealu. Su tomis rotacijomis jam reikėtų prisitaikyti.
Man Navarro patinka, labai patinka tai, kaip jis elgiasi, kaip komunikuoja, kokie yra atsiliepimai apie jį. Apie jį kalba kaip apie kylantį trenerį, bet manau, kad „Žalgiriui“ nėra realu atsivežti ispaną trenerį“, – teigė Gecevičius.
Tai, pasak dukart Eurolygos čempiono, yra susiję ir su pačiais ispanų specialistais.
„Kiek jų dirba užsienyje? Minimaliai. Nesinori kalbėti „juoda balta“ tema, bet su jais eitume nuo vieno krepšinio į visiškai kitą pusę. Ten yra visiškai skirtingi stiliai, kitokie greičiai, dinamika. Būtų įdomu pamatyti, kaip toks treneris galėtų žaisti Eurolygoje, užsienyje ir tą daryti pakeitus „Žalgirio“ žaidimą.
Iš tų trijų kandidatų be konkurencijos imčiau Navarro dėl atsiliepimų apie jį, kūno kalbos, komandos valdymo. Bet man atrodo, kad atsivežti ispaną yra sunku. Dauguma jų yra suinteresuoti kažkada atsidurti „Real“, „Barcelona“ ar toje pačioje „Baskonia“ komandoje. Pakankamai sudėtinga, bet variantas būtų įdomus“, – sakė Gecevičius.
Telšių komandą į NKL titulą ir, tikėtina, LKL šį sezoną atvedęs 36-erių krepšininkas anksčiau yra minėjęs, jog už „Žalgirio“ vairo labiausiai visgi norėtų matyti Tokijuje besidarbuojantį Dainių Adomaitį.
„Jau pernai sakiau, kad idealiame pasaulyje šansą duočiau Adomaičiui. Mano yra tokia nuomonė. Kita opcija yra Šaras, bet dabar jau vėlu, iš „Fenerbahče“ jis neis.
Bet žinau, kad Adomaitis Japonijoje yra labai laimingas, gerai uždirba, girdėjau, kad apie 350 tūkst. eurų. Žinoma, jį persivilioti milijono nereikėtų. Vienintelis klausimas, kiek to norėtų „Žalgiris“ ir pats Adomaitis. Bet be jo lietuvių daugiau nėra. Nebent Sabonis arba… Krapikas“, – šyptelėjo Gecevičius.