Į Kauną sugrįžęs Donatas Motiejūnas bei jo atstovaujama „Monaco“ ekipa nesėkmingai užbaigė Eurolygos dvigubą savaitę. Septintojo turo rungtynėse „Monaco“ 62:63 krito prieš vienvaldžiu lyderiu tapusį Kauno „Žalgirį“.
Po pralaimėjimo 34-erių lietuvis kalbėjo apie sunkią kovą aikštelėje, išskyrė kauniečių fiziškumą bei stratego Andrea Trinchieri sistemą.
„Kaip sakiau prieš rungtynes, kad bus intensyvi kova, taip ir buvo, – po mačo teigė Motiejūnas. – Aišku, pradžioje buvo šiek tiek sunkiau įsivažiuoti dėl kelionių, bet antroje pusėje išėjome su solidžia gynyba, ji buvo aukščiausios klasės. Šiandien gal sunkiau sekėsi puolime, bet nugalėtoją nulėmė paskutinės atakos, tai galime kaltinti tik save. Taip pat ir žinojome, jog bus antros rungtynės Eurolygos dviguboje savaitėje, atidavėme visus resursus.“
– Ar galėtumėte palyginti „Žalgirio“ fiziškumą su kitomis Eurolygos komandomis?
– Vėlgi, dar nesužaidėme su puse komandų, negaliu per daug lyginti su kitais. Kaip ir minėjau prieš rungtynes, jie turi aiškų braižą, Trinchieri turi aiškią strategiją, kaip žaisti, ką išnaudoti. Tai yra akivaizdu. Kol kas tikrai rimtai atrodo ir galima pasidžiaugti, pelnytai laimėjo.
– Kuo „Žalgiris“ stebina šiame sezone, lyginant su praėjusiais metais?
– Nestebina, antri metai su tokiu strategu, kaip Trinchieri. Aš per savo karjerą turėjau ne vieną trenerį ir žinau, kad bet kuriam treneriui reikia duoti laiko, kad jis priprastų prie žaidėjų, žaidėjai prie jo. Treneris pradėtų matyti, kaip juos naudoti, ko reikalauti, kaip žaidėjams priprasti prie sistemos. Dažnai būna, kad pakeiti trenerį, tos pirmos emocijos pakyla, bet paskui labai greitai nuslūgsta. Jeigu nori galutinio rimto rezultato, visgi reikia nuoseklumo, sistemos ir darbo, kas ir įvyko. Gal praeitais metais sezono galas nebuvo „Žalgiriui“ labai sėkmingas, bet šiemet nuo pat pradžių žaidžia aukščiausiame lygyje, jungia aukščiausią pavarą. Smagu žiūrėti, kai komanda taip žaidžia.
– Jordanas Loydas šiandien buvo ryškiausias komandos žaidėjas. Kaip jam pavyksta įsibėgėti po etapo „Maccabi“?
– Žingsnis po žingsnio. Kad ir palaikėme su juo kontaktą per atstumą, vis tiek kartu praleidome dvejus metus. Daug gerų prisiminimų ir titulų iškovotų. Bet atvažiavus į komandą įsilieti, nebūnant pasiruošime sezonui, nėra lengva. Nesvarbu, kad ir ta pati taktika, bet turi vėl tą ryšį atkurti. Krepšinis yra gražus, bet yra tiek daug mažų detalių, kur paprastas žmogus nemato. Ryšys tarp žaidėjų irgi yra labai svarbus.
– Sezono pradžioje „Monaco“ nemažai žaidžia su dviem vidurio puolėjais ir tavimi, užimančiu sunkiojo krašto puolėjo poziciją. Kaip „Žalgiris“ neleido jums išnaudoti pranašumų, žaidžiant tokiu penketu?
– Sunku pasakyti. Galbūt, kad keitėsi gynyboje vienu metu. Tiek praėjusiose, tiek šiose rungtynėse treneris akcentavo, jog mūsų žaidimas vienpusiškas pasidarė – žaidžiame vien izoliacijose ir vienas prieš vieną. Jis reikalauja, kad būtų daugiau paskirstytas. Bet kai vyksta žaidimas, ne visada lengva tą padaryti. Stengiamės žaisti pagal savo stipriąsias puses ir kai kuriose rungtynėse mane labiau išnaudoja, kai kuriose – ne. Mes kalbamės ir viską išsispręsime, tragedijos nedarome.
– Saša Obradovičius ne kartą sakė, kad po traumos sugrįžęs Mike’as Jamesas vis dar nėra pačios geriausios formos. Ar sutinkate su treneriu ir kaip vertinate jo žaidimą?
– Aš iš viso džiaugiuosi, kad jis žaidžia. Tikrai grįžo anksčiau negu turėjo grįžti. Visi žino, kokio lygio žaidėjas, ir tik tai laiko klausimas, kada jis bus aukščiausioje formoje. Natūralu, kad yra duobelė po tokios traumos.