Lietuvos krepšinio rinktinė pasaulio čempionato atrankos pirmąjį etapą užbaigė košmarišku pralaimėjimu italams. Ketvirtajame kėlinyje per sprindį nuo pergalės buvę lietuviai atidavė pergalę varžovams, taip sukomplikuodami savo padėtį antrajame etape. Visgi rinktinės generolas Rimas Kurtinaitis tragedijos tame neįžvelgia.
Sekmadienio vakarą lietuviai prieš italus Bolonijoje krito 84:87 ir į antrąjį etapą, kuriame kausis su turkais, serbais ir bosniais, nešasi tris pergales ir tiek pat pralaimėjimų.
Nesėkmę mūsiškiai patyrė, ko gero, skaudžiausiu įmanomu būdu. Likus 4 minutėms iki mačo pabaigos, Kurtinaičio kariauna pirmavo 80:68, tačiau tuomet pradėjo žerti klaidas ir rungtynes baigė pražūtinga atkarpa 4:19.
„Pralaimėjome laimėtas rungtynes. Kai kurie sprendimai rungtynių pabaigoje buvo ne tokie, kokių norėtume. Per anksti metėme, lygioje vietoje griuvome. Sakykime, buvo daugiau nelaimingų atsitikimų nei kažkokių kitokių problemų.
Labai gaila, kad pralaimėjome, bet aš esu dėkingas vyrams. Kovėmės gerai, viskas buvo normaliai, bet būna, kad tenka ir pralaimėti. Šiandien buvo būtent tokia diena, kai mums paprasčiausiai nepasisekė“, – po nesėkmės kalbėjo Kurtinaitis.
– Ar tos klaidos galėjo atsirasti dėl per ilgai aikštėje laikyto penketo?
– Dabar galime pripasakoti visko. Taip, rungtynių pabaigoje žaidžiau su penkiais mažais. Viskas buvo kaip ir tvarkingai. Taip, vėliau kažkiek pasijautė nuovargis, bet aš nemanau, kad tas nuovargis gali lemti tokius neteisingus sprendimus. Taip, žaidėjai buvo pavargę, bet nenorėjau rizikuoti ir likus dviems minutėms į aikštę leisti tuos žaidėjus, kurie visą kėlinį sėdėjo ant suolo. Tos rizikos nepriėmiau, bet gal tai ir buvo viena iš tų klaidų.
– Antrajame kėlinyje padarėte net 8 klaidas…
– Apie šitą išvis net nenoriu kalbėti. Man pačiam įdomu, kaip taip… Italai iš viso padarė 5 klaidas, nors nesakyčiau, kad jie lakstė lėčiau ar kad jų žaidimas buvo statinis. Bet mes padarėme 15 klaidų. Tai yra pagrindinė mūsų problema, su kuria šiandien nesusitvarkėme, nors akcentavome tai ir per pertrauką. Manau, kad tokio lygio rungtynėse klaidų skaičius visada bus lemiamas faktorius. Šiandien mes jų pripynėme, nors kai kurios buvo visiškai lygioje vietoje. Turėjom ir šansų pakartoti metimus iš po krepšio, bet to irgi nepadarėme.
Taip pat (lemiamo italų spurto metu) turėjome dvi baudas bei greitą varžovų puolimą galėjome stabdyti prasižengdami, bet triskart to nepadarėme.
– Matas Buzelis gavo techninę pražangą, Jonas Valančiūnas dažnai griebdavosi už galvos, Kasparas Jakučionis diskutavo su teisėjais. Ar tai buvo problema?
– Problema būtų tada, jeigu žaisdami tokias rungtynes išvis nesijaudintume. Žaidėjai jaudinosi ir iš to išeina visos tos problemos. Aišku, turime valdytis, bet nemanau, kad tai yra blogai. Blogai yra tada, kai žaidėjai tyli ir jiems yra vienodai. Norėjome laimėti, bet nepavyko. Į pasaulio čempionatą galėjome papulti lengvesniu keliu. Dabar jį šiek tiek apsisunkinome, bet, kaip sakiau prieš tai, iš to tragedijos daryti nereikia. Reikia išmokti geriau sužaisti rungtynių pabaigas ir laimėti rungtynes.
– Rungtynių pabaigoje daug klydo Kasparas Jakučionis. Kiek jam gali pasitarnauti ši patirtis?
– Nenorėčiau dabar apie tai kalbėti. Jeigu laimime, laimime visi. Taip pat yra ir su pralaimėjimais. Turbūt visi galėjome po vieną epizodą sužaisti geriau, bet įvyko kaip įvyko. Nieko nekaltinu, rūbinėje vaikinams padėkojau, kad kovojo ir norėjo laimėti. Šiandien nepavyko. Kovosime toliau.
– Kaip įvertintumėte visą pirmąjį atrankos etapą?
– Labai įvairiai. Langų metu turėjome skirtingas komandas. Dabar surinkome neblogą komandą. Gerai žaidėme prieš anglus, gerai žaidėme ir šiandien, deja, mažos detalės pakišo koją. Turime gerą komandą, su ja tiesiog reikia dirbti. Būtų gerai, kad tokią pačią komandą turėtume ir rudenį. Nežinau, kaip viskas bus toliau, kas išvyks, kas – atvyks, bet į pastarąjį laikotarpį žvelgiu pozityviai. Žaidžiame lygiai su lygiais. Dvejas rungtynes pralaimėjome vienu tašku, šiandien – 3. Viskas yra temoje. Dažnai taip būna, kad žaidi gerai, bet pritrūksta to vieno taško. Šiandien pritrūko jo, taktinių sprendimų laiku subauduoti, pataikymo iš po krepšio ir nenugriuvimų lygoje vietoje. Maži dalykai, bet jie daro didelius dalykus.
– Slogios rinktinės rungtynių pabaigos jau tampa tendencija.
– Išsireikalauti gali, bet kai kuriuos sprendimus žaidėjai priima patys. Nenoriu nieko kaltinti, bet kai kuriais atvejais atlikinėjome skubotus metimus. Tą darėme net ir rungtynių pradžioje. Reikia žaidybinės disciplinos, ji yra išsiugdoma, bet kai kurie žaidėjai jos neturi. Nevadinčiau to bloga tendencija. Viskas kaip ir kyla į kalną. Sabonis yra kažkada pasakęs: „Pažiūrėk, kiek per savo gyvenimą laimėjome rungtynių vienu tašku. Kitos komandos nebuvo blogesnės, bet pralaimėjo“. Tada mums pasisekė, dabar – nepasisekė.
Manau, kad esame teisingame kelyje, dirbame gerai. Tik galime vėl turėti problemų, nes iki šiol mums neaišku, ką turėsime rudenį. Bet šiaip viskas gerai – išėjome į kitą etapą. Jame žaisime su stipriomis komandomis, bet kovosime. Rankų nenuleidžiame. Kaip sakiau, galėjome eiti lengvesniu keliu, bet pasirinkome tokį. Vadinasi, kad reikės įveikti tokį.
– Ar turite bent kažkiek atsakymų, kas galės žaisti kitame lange?
– Nežinau nieko, nes nesigilinau į tai, buvau susikoncentravęs į šias rungtynes. Dabar sėsime ir žiūrėsime, kas galės atvykti. Nežinau, ar bus įmanoma gauti NBA žaidėjus, kol kas nežinome ir Jono situacijos. Yra daug klaustukų, apie kuriuos galiu tik spėlioti. Daug dalykų priklauso nuo klubų. Bandysime tuos dalykus išspręsti.