Rokas Pukštas dar kartą priminė apie savo talentą, tačiau kartu privertė Lietuvos futbolo sirgalius susitaikyti su vis liūdnesne realybe – tikimybė, kad vieną perspektyviausių lietuviškų šaknų turinčių futbolininkų kada nors išvysime su Lietuvos rinktinės marškinėliais, atrodo itin menka.
21-erių Splito „Hajduk“ saugo meistriškumas aptartas laidoje „Įvartis“.
„Rokas Pukštas… Visiškai individualus meistriškumas: kaip atsidengti, kaip išlįsti, kaip prasimesti, kaip valdyti kamuolį, kaip smūgiuoti – viskas. Mane labiau nuliūdino ne tai, kad Pukštas įmušė į „Žalgirio“ vartus, bet tai, kad sau viduje konstatavau – jis niekada nežais Lietuvos rinktinėje“, – kalbėjo laidos vedėjas Tautvydas Vencevičius.
„Nežinau, kas turėtų atsitikti. Jam 21 metai, ir jis ne kartą taip yra pasakęs. Tikrai buvo su juo kontaktų: ir trenerių, ir federacijos atstovų. Jis labai įkalbinėjamas, nes turi visas galimybes už Lietuvą žaisti – turi pasą. Bet kai matai tokį žaidėją, jis tikrai ten lauks iki 27 ar 29 metų, kad jį pakviestų JAV rinktinė.“
„Įvarčio“ laidos vedėjams įspūdį paliko ne tik Pukšto žaidimas su kamuoliu, bet ir fizinis pasirengimas. Futbolininko tėvai – buvę lengvaatlečiai, o jų genetikos įtaką, pasak ekspertų, aikštėje pastebėti nesunku.
„Aš jį senokai mačiau taip įdėmiai stebėdamas visas rungtynes. Kai jis tik atėjo į „Hajduk“ komandą, žiūrėdavau su didesnėmis viltimis, kad žais Lietuvos rinktinėje. Po to praėjęs sezonas jam nebuvo toks sėkmingas, bet dabar… Šansų nedaug“ – kalbėjo Vencevičius.
Jam pritarė ir futbolo komentatorius Ervinas Kvitkauskas.
„Reikia pripažinti faktą, kad tai labai aukšto lygio žaidėjas. Fiziškai jis jau tikrai tvirtas, gerai subrendęs, tvirtai sudėtas. Tėvų genai akivaizdūs – matosi, kaip jis iš vietos šoka.
Su savo 1,81 m ūgiu jis iš vietos pašoka panašiai, kaip anksčiau tai darydavo Cannavaro – nors mažesnis, bet visus aukštus kamuolius susirenka. Dažnai būna, kad tokio sudėjimo – raumenimis, tvirtomis kojomis – žaidėjai turėtų tokį lengvą ir smulkų, gražų kamuolio lietimą. Kaip jis mėtosi į kairę, į dešinę… Vaikšto lyg slalomu. Aišku, reikia suprasti, kad čia Vilniaus „Žalgirio“ kontekstas. Toliau bus stipresni varžovai.“ – konstatavo Kvitkauskas.
Pukštas jau dabar yra tapęs svarbia „Hajduk“ figūra, o jo progresas nelieka nepastebėtas ir už Kroatijos ribų.
„Matosi, kad šitoje komandoje jis dabar yra viena iš dominuojančių figūrų, tai akivaizdu. Ir praėjusį sezoną jis Kroatijoje įmušė 9 įvarčius. Tai vidurio saugui įspūdinga statistika.“ – kalbėjo Kvitkauskas.
Vis dažniau Pukšto pavardė minima ir kalbant apie galimą persikėlimą į vieną stipriausių Europos čempionatų. Toks karjeros šuolis, anot laidos dalyvių, Lietuvos rinktinės galimybes prisivilioti Pukštą galėtų sumažinti dar labiau.
„Tikrai smagu matyti žaidėją su lietuvišku pasu, bet, kaip ir sakai, po šitų rungtynių atrodo, kad šansų pamatyti jį Lietuvos rinktinėje labai nedaug. Nebent mes kažko nežinome apie JAV rinktinę ir ten yra kokie 5–6 talentai į jo poziciją, bet žiūrint dabar, atrodo, kad jis ir toje JAV rinktinėje tikrai nepasimestų.“
„Dabar jau yra susidomėjimo, kalbama apie „Premier“ lygą, pavyzdžiui, „Hull City“. Jeigu tu būdamas 21–22 metų atsidursi Anglijos „Premier“ lygoje, tai šansų, kad greitai nebūsi pakviestas į JAV rinktinę, yra labai nedaug.“
Pukšto tobulėjimui persikėlimas į dar aukštesnio lygio klubą taip pat galėtų suteikti naują impulsą.
„Visi treneriai tą sako ir tai pasitvirtina: kai tu patenki pas dar geresnius komandos draugus, tu pats tampi geresniu. Tau kiekviena treniruotė yra kito lygio, kito greičio, kito staigumo. Tu tobulėji. Šalia gerų žaidėjų atsiranda geresnis perdavimų tikslumas. Jeigu jis pateks į gerą klubą, man atrodo, kad jis tikrai lauks tiek, kiek reikės to kvietimo į Amerikos rinktinę.“ – antrino Vencevičius.