Po pergalės prieš „Barcelona“ krepšininkus Tomas Masiulis spaudos konferencijoje vis šyptelėdavo pro ūsą. Nors jo vadovaujamas Kauno „Žalgiris“ demonstruoja įspūdingą formą ir sistemingai juda link atkrintamųjų, tačiau pats strategas tikina, jog kol kas dar niekas nėra pasiekta.
Ketvirtadienio vakarą kauniečiai namuose 83:71 parklupdė ir „Barcelona“ krepšininkus bei iškovojo ketvirtą pergalę iš eilės.
Nuo gruodžio mėnesio namuose nepralaiminčius žalgiriečius į pergalę lemiamu metu patempė Sylvainas Francisco. Ilgai „Barcos“ gynyboje strigęs prancūzas visus 14 taškų suvertė būtent lemiamame ketvirtyje ir taip perlaužė rungtynes.
„Sveikinimai žaidėjams ir fanams. Nuostabi ir svarbi pergalė. Manau, kad rungtynių pabaigoje mūsų bake buvo likę kažkiek daugiau energijos, o tai mums ir padėjo iškovoti pergalę. Visą laiką išlikome kartu. Kovėmės dėl kiekvieno kamuolio ir nusipelnėme pergalės“, – teigė Masiulis.
– Ilgai tylėjęs Sylvainas Francisco lemiame kėlinyje suvertė 14 taškų ir nulaužė rungtynes. Kaip įvertintumėte jo pasirodymą?
– Manau, kad galiausiai vis tiek pasireiškė jo lygis. Jis nepanikavo, o svarbiausia yra tai, kaip žaidi rungtynių pabaigoje. Jeigu sugebe išlikti ramus, tada viskas būna gerai. Matau, kad jis dirba pats su savimi, mes jam irgi stengiamės padėti. Turime kautis iki galo ir nepradėti per anksti nepanikuoti. Tą padaryti ne visada lengva, kartais galbūt ir aš kaip treneris pernelyg įsiveliu į emocijas, bet visi stengiamės išlikti ramūs ir kartu. Jis tikriausiai norėjo taškų ir rungtynių pradžioje, bet neforsavo, laukė savo momento, žaidė komandos draugams ir rungtynių pabaigoje padarė savo darbą. Tai įrodo jo klasę.
– Šįkart stengėtės nesikeisti ginamaisiais. Ar tai lėmė „Barcos“ ūgis?
– Kartais mes taikome tokią gynybos sistemą. Tuos du tritaškius Brizuela įmetė todėl, kad iš užtvaros lindome per apačią, nors turėjome jį versti veržtis į silpnąją ranką. Tai buvo daugiau gynėjų klaida, bet, kaip ir sakėte, su dideliais „Barcos“ žmonėmis nesinorėjo keistis. Kažkiek rizikavome ir su Vesely metimais, kurių jis sumetė nemažai. Bet nutarėme, kad tegul geriau meta Veselis, o ne tritaškius lieja Punteris ar Brizuela. Manau, kad šįvakar ši gynyba suveikė.
– Po pergalės persimetėte keliais žodžiais su Jonu Kazlausku. Gal galėtumėte pagarsinti tą pokalbį?
– Tai yra žmogus, į kurį lygiuojuosi. Žmogus, su kuriuo žaidėjo karjeroje pasiekiau didžiausius savo laimėjimus. Jis mane pakėlė iš niekur. Esu jam be galo dėkingas. Mačiau, kad jis buvo ir rungtynėse su „Panathinaikos“, bet jas pralaimėjome, todėl nesugebėjau prieiti. Po to kaltinau save, tad dabar norėjau jam padėkoti.
Su juo buvome trumpam susitikę Beno Matkevičiaus seminare vasarą. Klausiau jo patarimų, kurie man yra aukso vertės. Jo patarimai yra trumpi ir aiškūs. Jis irgi svariai prisidėjo prie to, kad esu čia.
– Šią savaitę dar labiau suintensyvėjo kalbos apie Wrighto persikėlimą į „Barcą“. Ar matėte šiandien jame papildomos motyvacijos?
– Jis taip žaidžia jau nuo gruodžio mėnesio. Žinau, kad jam turbūt nėra lengva žaisti, bet tai irgi parodo jo klasę. Aišku, norėtųsi, kad jis taip žaistų nuo pirmų minučių, o ne tik antroje pusėje, bet džiaugiamės, kad jis nori toliau taip žaisti. Nežinau, ką jis yra pasirašęs, bet smagu, kad jis dėjo tokius žingsnius į priekį. Jis dabar yra vienas geresnių centrų Eurolygoje ir tai įrodinėja.
– Wrightas demonstruoja gerą tritaškių pataikymą, bet to paklausus jis atsakė, kad vis dar bijo mesti, nes galite supykti.
– Tegul viską sugrūda po krepšiu, tada leisime mesti tritaškius. Manau, kad kiekvienas turi daryti savo darbą. Jeigu bus kantrus, pažadėjau, kad duosiu išsimesti tritaškį. Bet kiekvienas turi daryti savo darbą. Jeigu pradėsime užsiimti kitais dalykais, tada geriau yra važiuoti į kitą komandą, kur bus leidžiama daryti bet ką.
– „Žalgiris“ namų arenoje nepralaimi nuo gruodžio mėnesį. Ar tas bendras entuziazmas aplink „Žalgirį“ dabar gali padėti ar pakenkti komandai?
– Turime gyventi nuo rungtynių iki rungtynių. Dabar man svarbu tai, kaip žaisime su „Lietkabeliu“. Yra kažkoks lengvas galvos skausmas, bet norisi vaikščioti ant žemės. Suprantame fanus, bet dar nieko nepasiekėme. Dar net nesame tikri dėl įkrintamųjų. Taip šnekėjau sezono pradžioje, taip kalbu ir dabar. Džiugu, kad geriname žaidimą, prie pergalių prisideda ir fanai, jų palaikymas tikrai yra labai svarbus.
– Bet atrodo, kad kauniečiai gyvena „Žalgiriu“. Kai paskutinį kartą buvo pasiektas finalo ketvertas 2018 m., gyvenote Kaune. Ar matote kokių nors paralelių tarp šių sezonų?
– Daug nematau, nes ne per daugiausiai vaikštau mieste. Tikrai smagu už visą organizaciją, žaidėjus ir kitus. Čia yra kiekvieno indėlis, bet dar nieko nepasiekėme. Jeigu galvosime, kad jau kažką pasiekėme, tada galime kabinti sportbačius ant vinies.
– Po rungtynių Francisco kažkiek šlubčiojo. Ar jam viskas gerai su sveikata?
– Viskas gerai, daktarai nieko nesakė. Tokioje sezono stadijoje nerasi žmogaus, kuris kažkuo nesiskųstų. Reikia stebėti, ar dar tebekvėpuoji. Bet lyg ir viskas gerai.