Vilniaus „Rytas“ pasiekė FIBA Čempionų lygos „Top 16“, tačiau komandos vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas ragina komandą nesustoti.
„Turėjome sunkią seriją su gerai treniruojama PAOK komanda, – sakė Žibėnas. – Esu tikras, kad jie pasieks pusfinalį vietinėje lygoje, linkiu jiems sėkmės.
Jie rado daug išeičių antrajame mače, ypač kalbant apie ispaniškąjį pikenrolą. Tačiau noriu pasveikinti savo trenerių štabą, kuris labai gerai paruošė žaidėjus. Mano asistentai rado idėją išeiti su aukštu penketu.
Be to, nustebinome varžovus su netikėtais keitimais. Apibendrinus, didžiausi sveikinimai Georgiui (Dedui) ir Gustui (Maskoliūnui). Taip pat ir Tadui (Jackūnui), nes dabar esame labai geroje fizinėje formoje. Turime tai tęsti.
Taip pat didžiulės padėkos mūsų medicinos personalui, kurio kasdien nematome, bet jis taip pat daro puikų darbą.“
– Prieš rungtynes teigėte, kad daug ką lems ir fanai. Kaip vertinate palaikymą ir ką manote apie tai, kad „Ryto“ fanai skandavo PAOK didžiausių varžovų „Aris“ skanduotes?
– Manau, kad „Ryto“ komanda šiandien atliko savo darbą, o fanai atliko savo darbą.
– Kiek buvo svarbu neperdegti ir nepasiduoti į emocinę kovą?
– Mūsų pasirodymas visada labai priklauso nuo emocijų. Kaip ir daugelyje interviu minime, brandą atrasime tada, kai kontroliuosime emocijas. Nebuvo lengva, bet tai yra komandinė pergalė, vienareikšmiškai.
Šiandien tikrai nustebinome su keliais keitimais, kai kurie žaidėjai įėjo ir padarė didelį skirtumą, ko PAOK turbūt nesitikėjo. Sakyčiau, jog pasiekėme mažą tikslą, bet dabar žygiuosime didesnio link.
Išėjome iš sunkios grupės ir įveikėme sunkų varžovą. Jei kažkam atrodo, kad Graikijos 3-4 komanda yra silpna, tai kas mes esame tokie? Šiuo metu esame antra komanda Lietuvoje ir, manau, išvykoje laimėti prieš PAOK su jų fanais nėra lengva. Dėl to serija gavosi sunki.
– Marcusas Fosteris šalia jūsų sėdėdamas pasakė, kad liks komandoje visam sezonui. Ar jūs girdėjote tai anksčiau, ar jus tai pradžiugino taip pat kaip ir sirgalius?
– Nežinau net kaip atsakyti į tą klausimą. Mes žinome, kad Marcusą turime ir turėsime. Nebet kažkas labai netikėto atsitiks, kuo nė vienas iš mūsų netikime.
– Fosteris pirmoje pusėje strigo, bet atsigavo po pertraukos, PAOK treneris sakė, kad jis perlaužė rungtynes…
– Mes gal buvome nekantrūs rungtynių pradžioje, norėjome viską pavieniais veiksmais ir dėl to tampėmės su jais. Dėl to jie kūrėsi taškus iš perimtų kamuolių ir antrųjų šansų. Marcusas buvo vienas iš tų, kuris prarado daug kamuolių.
Tačiau tai yra tokio lygio žaidėjas, kuris tikrai nesugrius po tokių epizodų. Po didžiosios pertraukos ne vien Marcuso vedini mes įėjome visai išsivalę galvas ir žaidėme kartu. Kai mes žaidžiame kartu, mes žinome, kas mes galime būti.
– Kokius žodžius radote per pertrauką, kad tas žaidimas vyktų kartu?
– Kaip ir minėjau, tai buvo komandos pergalė ir, manau, komandos kapitonas gerus žodžius tarė. Vis tiek pirmiau įeina žaidėjai, vėliau treneriai. Nieko per daug neminėjome, minėjome antrus šansus, tą sukontroliavome: antroje pusėje tik du davėme, o pirmoje – net 13.
Žaidėjai priėmė asmeniškai daug dalykų. Handso gynybą vienas prieš vieną priėmė asmeniškai, mes jį tikrai sustabdėme, Franke gynyba. Šiandien buvo 10 rankų pastoviai, kai jų žaidėjas turėdavo kamuolį. Darėme daug gynybinių fake’ų ir visi stovėjome vienas už kitą. Norisi, kad tai taptų „Ryto“ veidas, nes kartais prasideda vaikų darželis: tu man nepapasavai, aš tau nepapasavau ir gaunasi, kad prarandame rungtynių kontrolę. Tačiau antroje pusėje žaidėjai išsivalė galvas ir įžengė taip, kaip turėtų įžengti į tokias rungtynes.
– Kaip komanda paaugo per šią seriją?
– Mes šį sezoną taip, kaip žaidžiame, tikrai augame, nes daug rungtynių taškas į tašką, daug sunkių situacijų turime. Tikrai nėra net kada švęsti. Mums čia yra pergalė ir mes ją švenčiame, mes norėtume ją švęsti, bet nėra kada, nes kitas finalas šeštadienį laukia. Antradienį laukia Manresoje su sunkia kelione. Mums kiekvienos rungtynės tokios yra ir mes dėl to ir augame. Mums rungynių apie nieką jau nebelikę, patys save pasistatėme į tokią poziciją.
Labiausiai paaugome ten, kur norisi paaugti – gynyboje. Šiandien išsisprendėme daug dalykų kartu gynybiniais veiksmais. Turime tokią sudėtį, kuri gali apsiginti ir šiandien pagaliau tai padarėme. Buvo 5-6 iš eilės sustabdytos atakos ir tai nuvedė į pergalę. Sakyčiau, kad paaugome ir grupės etape, kur tikrai nebuvo lengva ir viskas sprendėsi paskutinėse rungtynėse. Tikiu, kad ta branda ir solidumas vis stiprėja.
– Minėjote trenerių štabo indėlį. Kiek pasitarnavo asistento Georgio Dedo pažintys?
– Pasitarnavo labai daug (šypsosi). Georgios yra ten žaidęs ketverius metus ir nuvažiavus ten matėsi, kaip jį gerbia, kiek žmonių jį pažįsta. Jam tai yra labai svarbios pergalės: tiek prieš „Peristeri“, tiek prieš Salonikus.
Dar kartą noriu akcentuoti, koks didelis indėlis Georgio yra mūsų komandoje. Atrodo, kad trejus metus dirbame, sistema gludiname, viską išbandę, bet Georgios iš savo stalčiuko vis išsitrauks kažkokią ekstra idėją ir pateiks tą komandai, labai teisingai išaiškins. Mums tereikia išreikalauti iš žaidėjų, kad jie vykdytų.
– Su kokia mintimi pasitinkate „Top 16“? Tik atkrintamosios?
– Tikrai taip. Pernai nepavyko, šiemet norime, kad turėtume sėkmingesnį sezoną tarptautiniame fronte. Jei ir liksime už to borto, nebūsime tuo patenkinti. Toks pogrupis, kur galime likti su 0-6, bet ir turėti 6-0. Tikrai daug stiprių komandų ir viskas pradės spręstis nuo pirmų rungtynių. Mūsų finalai eina vienas po kito.
– Kaip galite apžvelgti grupę?
– Aišku, visi rašo Bonos komandai favoritų statusą, ji yra viena iš lyderių Vokietijoje, tikrai gerai treniruojama. Žinote, bus paprasčiausiai 6 finalai. Sunku pasakyti, kokia emocija mes įeisime į rungtynes, kaip mes tuo metu atrodysime, ar mes atsikratysime amerikietiškų kalnelių, ar mes žaisime pagaliau vienodai visas rungtynes, ar mes rasime stabilumą? Ar mes būsime ta komanda, kuri neprognozuojama? Vis tiek ritamės į antrą sezono pusę, norisi to stabilumo, tą kiekvienoje konferencijoje sakau. Reikia ir iš žaidėjų, turbūt, lyderystės ir kad kažkas užduotų pavyzdį kaip reikia reaguoti į pergales. Geros komandos žaidžia geras rungtynes po gerų rungtynių. To mums ir trūksta.