Kauno „Žalgirio“ kapitonas tapo neįmenama mįsle varžovų komandos aukštaūgiams. Varžovams priartėjus iki 7 taškų rungtynių pabaigoje Edgaras Ulanovas dvi atakas iš eilės vienas prieš vieną įveikė Konstantiną Mitoglou ir Juancho Hernangomezą bei įtvirtino komandos pergalę.
10 taškų pelnęs, 5 kamuolius atkovojęs ir 3 rezultatyvius perdavimus išdalinęs Ulanovas po rungtynių kalbėjo apie komandos pokyčius prie Andrea Trinchieri, privalomus išnaudoti ginklus gynyboje bei tai, kad nevalia žvalgytis į turnyrinę lentelę.
„Šiek tiek buvo neramu pirmame kėlinyje. Slogiai pradėjome. Treneris didelį akcentą dėjo, kad žaidžiame su žymiai geresne komanda ir negalime atsipalaiduoti bei mėgautis praėjusia pergale. Turėjom suprasti, kad žaidžiam prieš potencialią finalinio ketverto komandą, turinčią daug talento, ypač puolime.
Pirmas kėlinys buvo neramus, nes atrodė, kad įsivėlėm į taškų lenktynes. Antro kėlinio galas buvo superinis, ypač gynyboje. Antroje pusėje diktavom tempą, diktavom rungtynių ritmą, žaidimas šiek tiek sulėtėjo. Daug gerų gynybinių situacijų turėjome, kartais pamesdavom galvas puolime.
Jie bandė grįžti į rungtynes ir aklai dvigubino. Porą kartų praradome kamuolius, bet antroji pusė buvo mūsų visiškai. Turime būti patenkinti, kad sugebėjome tai padaryti prieš tokią gerą komandą.“
– Ko „Žalgiriui“ trūksta, kad jaustųsi užtikrintai taškų lenktynėse?
– Kai turim žmones kaip Arnas, Dovis, Edas, kuris dar mokinasi, bando priprasti prie europinio krepšinio, bet turim tokius gynėjus, didelius kūnus, ilgas rankas. Turim paversti tas rungtynes kažkiek gynybinėmis. Jų komanda turi begalę talento, tad veltis į taškų rungtynes nebūtų daug logikos.
– 2 pergalės iš 2, kur komanda paaugo labiausiai?
– Daug dalykų – nemažai kreipiame dėmesio į smulkmenas, kartais net į elementarius dalykus, išpildymą derinių, greitesnį, geresnį space’ingą puolime, gynyboje didesnį aktyvumą. Gal kartais pražangų per daug prisirenkame, bet stengiamės diktuoti tempą ir ritmą. Kitas dalykas, komandiškai žaidžiam.
Jei vienas padaro klaidą, kitas ateina pagelbėti. Puolime kamuolys vaikšto, visi turi begalę opcijų parodyti save puolime. Ir psichologiškai lengviau, ir pasitikėjimas geresnis, ko mums gal trūko šiame sezone rungtynių pabaigose. Vienas už kitą stovime ir tai teisinasi.
– Kalbant apie tas rungtynių pabaigas, auga komandos nugalėtojų mentalitetas?
– Ėjimas kartu link tikslo – pergalės. Daug detalių susideda. Turime gerą komandą. Kiekvienas įdeda labai svarbų indėlį. Gal ne visada taškais, gal atkovotais kamuoliais, gynyba, laiku padarytomis pražangomis. Visi daro kažkokias užduotis, neužsiciklina tik ties taškais ar atkovotais kamuoliais. Visi dirba savo darbą ir džiaugiasi tais nematomais dalykais.
– Keenanas Evansas užsiautėjo prieš Jerianą Grantą. Ar nustebino?
– Ruošėmės tam – jie turi Grantą ir dar gale įmetė Kalaitzakį, kuris pastaruoju metu tikrai gerai žaidžia. Bandėme priversti, kad Keenanas kitą dvikovą turėtų. Dabar nepasakysiu, kiek tas gavosi. Keenanas atrado savo momentus, kartais ir sudėtingus, bet matome, ką jis gali kai pagauna ritmą.
– Mėnesis su Andrea Trinchieri, ar jau spėjote apsišlifuoti su juo ir ar žaidžiate jo norimą krepšinį?
– Reikėtų trenerio paklausti, kiek jis mato to progreso. Begalę rungtynių sužaidėme šį mėnesį. Turėjome 2-3 dienas kai galėjome treniruotis. Buvo tik 2 pilnos treniruotės. Sunku pasakyt, ar išpildome viską, ko jis nori, bet matome kaip treneriui rūpi detalės, ką jam tai reiškia. Prie bet kokio rezultato turi būti agresyvus ir išpildyti tai, ko jis nori.
– Smagios tokios akistatos tarp draugų, pasistumdymai?
– Smagios. Visų pirma, smagu susitikti. Šiaip gali susitikti tik vasarą, o sezono metu nebent telefonu susiskambinti. Kai pasimatai, visai kas kita. Norisi pakalbėti ne tik apie krepšinį. Aikštelėje jau žinom vienas kitą. N kartų žaidėme, n kartų treniravomės. Labiau tiesiog norisi tų susitikimų, pakalbėti nebūtinai apie krepšinį.
– Pergalės kelia nuotaiką fanams, kurie seka turnyrinę lentelę. Kiek patys į ją žiūrite?
– Faktas, kad negalime žiūrėti į turnyrinę lentelę – ne mūsų nosiai ten. Reikia tiesiog žaisti savo žaidimą, jį dar labiau gerinti. Prie gero greitai priprantama. Svarbiausia bus sugebėti neatsipalaiduoti.