Prie Lietuvos futbolo rinktinės prisijungęs ir į kovą su bulgarais bei vengrais greičiausiai stosiantis Emilijus Zubas pasidalijo Izraelyje patirtais išgyvenimais bei teigė besitikintis, jog artimiausiu metu galės vėl prisijungti prie Tel Avivo „Hapoel“ klubo.
Zubas prie rinktinės stovyklos prisijungė turėdamas įveikti iššūkius Izraelyje. Palestinos kovotojų grupei „Hamas“ šeštadienį surengus raketų išpuolį prieš Izraelį, vartininkas su šeimyna, vykstant į oro, turėjo ieškotis priedangos ir slėpėsi po tiltu.
Nuo to laiko šalyje paskelbta karo padėtis, užsienio sportininkams leista išvykti, nukelti sporto renginiai, o, pavyzdžiui, Tel Avivo „Maccabi“ krepšinio komanda laikinai persikėlė į Kiprą.
Pasak 33-ejų futbolininko, Izraelį jam ir jo šeimai pavyko palikti tik penktu lėktuvo bilietu.
„Izraelyje praleidome dvi įtemptas dienas, norėjau apsaugoti šeimą, vaiką su žmona, mama irgi buvo kartu su mumis, – prieš laukiančias Europos čempionato atrankos kovas su Bulgarija ir Vengrija teigė Zubas. – Iš Izraelio pavyko išskristi tik penktu bilietu. Skridome į Sofiją, iš ten – į Frankfurtą ir tada į Vilnių. Oro uoste prabuvome maždaug 16 valandų, bet visi saugiai grįžome namo.“
– Ar palaikote ryšius su Izraelyje likusiais komandos draugais?
– Bendraujame su ten likusiais komandos draugais, susiskambiname kas valandą, jie pasako naujienas. Kol kas situacija yra labai įtempta, vyksta karas. Visi tikisi, kad „Hamas“ bus įveiktas kiek įmanoma greičiau ir visi vėl galės saugiai gyventi.
– Ar intensyvios treniruotės kažkiek padeda užsimiršti, ką teko išgyventi?
– Fizinis krūvis tikrai padeda palikti už aikštės patirtą stresą, tačiau širdies vis tiek dar yra ten, turiu draugų, šalyje praleidau ne vienerius metus, daug pažįstamų… Tikiuosi, kad viskas greitai baigsis ir nereikės galvoti apie tokius blogus dalykus.
– Ar tenka bendrauti su klubo vadovais ir kada planuotumėte grįžti?
– Ir pats bandžiau sau atsakyti į tą klausimą, šnekėjome ir su klubo vadovybe, jie sakė, kad nebus jokių atsakymų nei šiandien, nei rytoj. Reikia šiek tiek palaukti – savaitę ar dvi – ir žiūrėti, kokia situacija, bet visi tikisi, kad ne už ilgo viskas grįš į normalų ritmą.