Šį vakarą Rimas Kurtinaitis debiutuos prie Lietuvos krepšinio rinktinės vairo. Jo vadovaujama komanda Europos čempionato atrankos rungtynėse susitiks su Šiaurės Makedonijos krepšininkais.
Kurtinaitis prieš rungtynes kalbėjo tokiose rungtynėse taktiniai dalykai lemia daug mažiau nei žaidėjų kovingumas ir energija. Strategas kalbėjo apie sprendimą palikti Mindaugą Kuzminską rinktinės kapitonu, vardino Luko Lekavičiaus stipriąsias vietas ir tikino, kad net nežino, kokio amžiaus yra jo treniruojami žaidėjai.
„Esu maloniai nustebintas komandos darbingumu. Per tas porą dienų nuveikėme nemažai. Nepasakyčiau, kad persidirbome, bet tą, ką reikėjo, pasidarėme.“
– Kaip vertinate varžovų sudėtį, kurioje nebus lyderių?
– Aš labiau susirūpinęs mūsų komanda, negu varžovais. Jie turi savo problemų. Aišku, yra lengviau be lyderių, bet tai neturi mūsų atpalaiduoti. Turime būti susikaupę, nes žinome, ko siekiame. Ar yra tie lyderiai, ar nėra, čia jų reikalai, o mes turime padaryti savo darbą.
– Turbūt sunku ir skautingą daryti tokios komandos?
– Mes turime neblogos informacijos ir nemažai. Turime, kur žaidžia su lyderiais ir turime, kur žaidžia be jų. Šiandien rodysime video, ką mes žinome, ką turėsime vakare. Tą viską esame surinkę. Kita vertus, nereikia dairytis į kažką, nereikia superinių strategijų. Reikia mūsų aktyvumo, noro, motyvacijos, energijos 40 minučių. Visada vertiname varžovą, prieš rungtynes nenoriu nieko kalbėti. Žiūrėsime, kaip seksis.
– Turėjote tik kelias dienas treniruočių, ar gali būti stiprybė, kad beveik pusė komandos yra iš „Ryto“?
– Jų vienas kito supratimas yra geresnis, nes kartu treniruojasi. Bet mes žaidžiame visai kitokį krepšinį. Turiu omeny kitas kombinacijas, kitaip ginamės, nei klubuose jie ginasi. Ir prie šitos filosofijos turės pasitepti visi. Per treniruotes nematėme didelių problemų.
– Pirmadienį skyrėte labiau teoriniams dalykams, ar žaidėjai gerai priėmė visą informaciją?
– Pirmadienį buvo nelogiška daryti rimtą treniruotę. Mes paprasčiausiai prasitampėme, kas yra gerai, traumų prevencija po krūvių. Mes susivaikščiojome pėsti, ką mes maždaug norėsime ir pasiruošėme kitos dienos treniruotei, kad būtų aišku. Taip ir užbaigėme, aš jos net neskaitau kaip treniruotės. O šiaip, porą treniruočių turėjome neblogų. Manau, kad viskas gerai.
– Martynas Paliukėnas, jei išbėgs į aikštę, taps vyriausiu rinktinės debiutantu per 30 metų. Ką jame pamatėte?
– Labai gerą gynybą, labai gerą norą. Seku jau porą metų. Mane veža stengimasis ir noras laimėti. Šiais laikais, kartais už talentą yra svarbiau energija, kurią jis duoda. Jis kibus gynyboje ir mes su juo startuosim. Jis žais tikrai. Nežiūrim į savo komandą, kas senesnis, jaunesnis. Surinkom tuos, kurie juda. Jei atvirai, nežinau, kiek kam metų. Matau kaip juda, kaip žaidžia ir ko mums reikia. O kad pase tiek ar tiek metų – ne svarbiausia.
– Ko tikitės iš Luko Lekavičiaus?
– Lukas yra naudingas tuo, kad jam nesvarbu, jis žaidžia penkias rungtynes ar jų nežaidžia, žaidžia dvi minutes ar jų negauna. Jis, atėjęs į aikštelę, visada duoda energiją ir turi savo braižą. Jis nėra morališkai pasėdęs ar psichologiškai, nes nedavė treneris žaist. Jis visada žaidžia savo ir duoda tą energiją. Ir dabar jis puikiai žaidžia. Jeigu jo neleidžia „Žalgiris“ žaisti Eurolygoje, o paskui išleidžia ir jis duoda tą, ką visada. Pas jį nėra bangų didelių. Aš manau, kad jis nuo suoliuko gali įnešti energijos. Nedažnas žaidėjas gali duoti naudos nuo suolo. O jam nesvarbu. Labai vertinu Luką.
– Mindaugas Kuzminskas liko komandos kapitonu. Ar buvo dėl to kažkokių kalbų ir kaip jūsų komandose vyksta kapitono rinkimai?
– Paprastai aš paskiriu žmogų, kuris moka žaisit krepšinį ir turi autoritetą komandoje. Gali turėti autoritetą gyvenime, bet nelabai išmanai krepšinio, tuomet komanda paskui tave neis. Kapitonas yra žmogus, kuris viską daro gerai ir yra pavyzdys visiems. Tiek už aikštelės ribų, tiek aikštelėje. Čia mes neturėjome jokių klausimų. Mindaugas yra senbuvis rinktinės ir viskas su juo gerai. Nemačiau jokios prasmės kažką keisti. Jis valdo komandą, o komanda jį gerbia. Jis moka žaisti krepšinį, tad visi kriterijai tinka.
– Koks pirmas įspūdis apie šią areną, tiek iš išorės, tiek iš vidaus?
– Kalbėjau tik ką su FIBA atstovu. Sakiau, mums nesvarbu, reikia tik kamuolių ir kad būtų lentos ir lankai. Gera arena, bloga arena – mes atvažiuojame ne gėrėtis kažkokiomis arenomis. Mes atvažiuojame žaisti ir laimėti. Man nėra skirtumo. Aš, kai buvau žaidėjas, irgi nelabai kreipdavau dėmesio. Šilta, šalta – ateini ir žaidi. Prioritetas dabar yra kitas. Prioritetas – papulti į krepšinio čempionatą. Pašaliniai veiksniai neturi veikti ir manęs jie neveikia.
– Po ilgai laukto šanso tai bus jūsų pirmosios rungtynės prie rinktinės vairo. Ar yra papildomas jaudulys dėl to?
– Ne, aš nelaukiau ilgai šanso. Taip viskas sutapo, matyt, taip gyvenime reikia. Kas įvyksta, yra dėsninga. O kažkokio papildomo jaudulio aš neturiu. Dirbu savo darbą ir tiek. Nemanau, kad čia turėtų būti kažkoks jaudulys. Kai žmogus dirbi visą gyvenimą tą patį, tau nėra skirtumo kur. Tavo žaidėjai turi tave suprasti, išgirsti, atlikti tą, ką tu nori. Ar tai bus kitoje komandoje, ar tai bus rinktinėje. Tą darau ir apie kažkokį papildomą jaudulį net negalvoju.