Vilniaus „Rytas“ pradžiugino fanus triuškinančia pergale, o komandos treneris Giedrius Žibėnas galėjo tik pasidžiaugti.
Sostinės ekipa 89:64 sudorojo Vassilio Spanoulio vadovaujamą Atėnų „Peristeri“ bei įsirašė pirmąją pergalę FIBA Čempionų lygos grupės etape.
„Žinoma, gera pergalė mums, nes pradėjome 0-2, – sakė Žibėnas. – Namų aikštelėje norėjome parodyti kitą veidą. Buvome skolingi savo fanams energijos ir, manau, jiems tai patiko. Nenoriu kalbėti apie daug apie skaičius, bet 52:30 atkovoti kamuoliai, 17 iš jų puolime, Miro Bilano 5 taškai, Marcuso Denmono 6 taškai… to ir reikia, kad laimėtume Čempionų lygoje.
Šiandien vyrukai mėgavosi žaidimu. Turiu atiduoti pagarbą ir savo trenerių štabui – Georgiui Dedui ir Gustui Maskoliūnui. Georgios labai gerai žino Atėnų komandą, tad jam – didžiulė pagarba.“
– Po penkių pralaimėjimų iš eilės kas labiausiai patiko, kai prisikėlinėjo komanda?
– Po pirmo, antro ar penkto pralaimėjimo iš eilės buvo sunku. Tačiau panikos pas mus viduje nebuvo. Kažkas išorėje gal ją kūrė, bet viduje neturėjome.
Tapome kietesni treniruotėse. Žaidėjai padarė tam tikras išvadas, kaip mes turime treniruotis. Tikrai pridėjome kontakto lygio treniruotėse. Net gi, kai važiavome į Panevėžį, mes jau buvome kitokie, nes pradėjome daužyti vienas kitą treniruotėse.
Kas pasikeitė po penkių pralaimėjimų, mes tą pernešėme į rungtynes. Šiandien pamačiau tą „Ryto“ komandą, kurią ir įsivaizduoju 2022-23 m. sezone.
– Kažkuo ta reakcija primena praėjusį sezoną?
– Nesinori per daug lyginti, bet kažkiek panašu. Pernai irgi pralaimėjome dvejas išvykos rungtynes paeiliui. Kitoks tvarkaraštis buvo, bet pirmą ratą surinkome irgi 1 pergalę, 2 pralaimėjimus. Kažkiek tai primena.
Tačiau komanda yra visiškai kitokia. Tai yra visiškai naujas istorijos lapas. Pasinaudodamas proga noriu pasakyti, kad fanai šiltai mus palaikė. Buvome jiems skolingi ir šiandien tą skolą, manau, grąžinome.
– Komandą užsikūrė nuo Fosterio ir Fridrikssono. Kaip jam sekasi įsilieti į komandą ir kas labiausiai patiko apie jį šiandien?
– Jo pasitikėjimas. Kažkam jis nepatiko, bet mes juo niekada neabejojome. Tą akcentuosiu. Šiandien Elvaras sužaidė, Benedekas (Varadi) nesužaidė, bet kitas rungtynes mes įsitikinę, kad gali būti ir atvirkščiai. Tikrai mes nepanikuojame dėl kelerių rungtynių, Elvaras jau pažįsta komandos žaidėjus, žino kaip aukštai mesti alley-oopą, žino ko ieškoti puolime izoliacijos situacijose, žino kaip žaisti miss-matchus. Jis yra intelektualus, greitas žaidėjas ir labai pagyvina mūsų puolimą, kai būna juodi momentai rungtynėse. Jis labai gerai iš jų išeina.
– Fosteris sakė, jog jis yra gynėjas centro kūne. Ar tokį jį ir įsivaizduojate šį sezoną?
– Tokį įsivaizduojame jį mes, komanda. Šnekėjome šiandien, kad turime dominuoti su kamuoliais. Tą vyrai tikrai padarė, įskaitant Fosterį. Mes komplektavome komandą taip, kad būtume gynėjų linijoje dar stipresni kūnais ir mes turime vienintelį žemesnį žaidėją – Elvarą – ir jį tikrai įmanoma paslėpti. Viena iš idėjų, kaip sustiprinti raumenis, ir buvo Fosterio įsigijimas.
– Nežaidė Lukas Uleckas. Ar tai taktinis sprendimas?
– Taip. Mes labai gerai pradėjome rungtynes, trečioje pozicijoje žaidė Margiris Normantas, vėliau gerai įėjo Gytis Radzevičius. Gal šiandien ir negavo jis tų metimų, bet tikrai jo buvo visur. Tą žiūrovai mato ,tą žiūrovai vertina ir dar labiau vertina treneriai.
– Metėte Jarvisą Williamsą į starto penketą prieš Miro Bilaną. Kas tai lėmė?
– Jis pradėjo rungtynes ir su Alytaus komanda prieš tai. Jis gerai įėjo, sužaidė geras rungtynes po ilgo laiko tarpo. Jei matome, kad žaidėjas gerai įeina, nenumušinėsime jo pasitikėjimo ir įleidžiame su tam tikromis užduotimis kitose rungtynėse. Žinojome, kad kėlinuko pradžioje „Peristeri“ žais per Bilaną ir pavyko šįkart užpjūdyti Williamsą ant Bilano. Tikrai nebuvo nė vieno lengvo kamuolio priėmimo. Nieko pigaus nebuvo, jei kažką ir prasileisdavo, tai Jarvisas padarydavo pražangą. Dėl to mes jį mėgstame, dėl to jį ir pasilikome antram sezonui.
– Ar per pralaimėjimų seriją buvote suabejojęs tuo, ką pats darote?
– Manau, kad natūralu, jog dvejonių. Tiek žaidėjui, tiek treneriui, tiek komandai. Mes pradėjome visus pokyčius nuo treniruotės: kaip mes į ją įeiname, kaip mes atsidaužome. Manau, kad tas mums tikrai padėjo išbristi iš tos situacijos.
– Fosteris yra lyderis statistikos protokole. Koks jis buvo lyderis už aikštės, kai komanda išgyveno sunkią atkarpą?
– Geras klausimas. Dar pilnai jo nepažįstu, praėjo tik du mėnesiai. Pats vėliau grįžau iš rinktinės, tai esu pusantro mėnesio su juo. Stipriai nepažįstu, į rūbinę per daug nelendu, bet tikrai pozityvus vyrukas, nėra savanaudiškas. Tarp kitko, su labai geru humoro jausmu. Jis darys viską, ką reikia, kad pakeltų komandą.
– Likus 2 sekundėms ir žaidžiant pirmąsias rungtynes prieš Vassilį Spanoulį, turbūt, reikėjo nemenkų kiaušinių, kad paimti minutės pertraukėlę. Ar turėjote vidinę dvejonę, ar reikia pertraukėlės?
– Taip, atsiprašiau trenerio, komandos atstovų, kai kurių žaidėjų. Visi jie suprato ir aš manau, kad jie tą patį darytų. Yra tik 6 rungtynės grupėje, speciali sistema ir visi, kas krepšinį supranta, žino, jog reikėjo imti pertraukėlę. Gal kažkam ir negražu, bet aš iškart atsiprašiau. Krepšinį suprantantys žino, jog grupėje gali 3 komandos baigti su lygiai taškų ir gali stipriai kainuoti tas vienas ar kitas taškelis.