Prieš „Kauno Žalgirio“ namų rungtynes su Bergeno „Brann“ Željko Sopičius sulaukė klausimo ne tik apie būsimus varžovus, bet ir apie spaudos konferencijoje pasigestą vietos žiniasklaidą.
Kroatui buvo atkreiptas dėmesys, kad į susitikimą su komandos atstovais atvyko užsienio žurnalistai, tačiau vietinių nebuvo. Strategas neslėpė nuostabos ir pabrėžė, kad Europos turnyre kauniečiai atstovauja visos šalies futbolui.
„Man tai nėra normalu. Nuoširdžiai manau, kad nusipelnėme daugiau. Tai, kad Lietuvos komanda žaidžia Europos turnyro lygos etape, yra didžiulis pasiekimas. Mes laimime ne tik sau, bet ir visai šaliai, nes šiame turnyre atstovaujame Lietuvos futbolui“, – kalbėjo Sopičius.
Vis dėlto treneris pridūrė esantis patenkintas sirgalių palaikymu ir tikino, kad geriausias būdas pritraukti daugiau žmonių į stadioną – geras komandos žaidimas.
Įžanginiame žodyje Sopičius išreiškė viltį ketvirtadienį iškovoti pirmuosius taškus.
„Labai didžiuojamės ir džiaugiamės galėdami žaisti Europos turnyre. Mums tai nauja patirtis. Atiduosime viską, kad rytoj prieš „Brann“ iškovotume taškų. Pirmąsias rungtynes žaidėme su „Brighton“. Nenoriu pasakyti, kad „Brann“ nėra gera komanda – stebėjau ketverias ar penkerias jų rungtynes, tai labai gera ekipa. Tačiau manau, kad ji nėra „Brighton“ lygio. Esu tikras, kad palaikomi savo sirgalių galime kažką pasiimti – vieną arba tris taškus. Pažiūrėsime. Savo stadione atiduosime viską“, – teigė treneris.
— Klubas pasiekė Europos turnyro lygos etapą, artėja prie dar vieno Lietuvos čempionų titulo, tačiau čia matome tik atvykusią užsienio spaudą. Kaip vertinate vietos žiniasklaidos dėmesį?
— Nežinau, kaip tai paaiškinti, turite paklausti jų. Esu iš Kroatijos, iš Zagrebo, ir kartais kai kurių dalykų nesuprantu. Bet yra kaip yra. Tikriausiai jie pažiūrės, ką parašys kiti, ir tada įdės į lietuviškus laikraščius. Tokia dabar moderni žurnalistika – stebi, ką kažkas paskelbė, ir persispausdini pas save.
Sostinėje Vilniuje tikriausiai yra daugiau žurnalistų nei Kaune. Natūralu, kad čia žurnalistai labiau susitelkę į krepšinį. Tačiau nuoširdžiai neturiu paaiškinimo. Man tai nėra normalu. Nuoširdžiai manau, kad nusipelnėme daugiau. Bet tai priklauso nuo kitų žmonių požiūrio, ne nuo mano.
Tai, kad Lietuvos komanda žaidžia Europos turnyro lygos etape, yra didžiulis pasiekimas. Mes laimime ne tik sau, bet ir visai šaliai, nes šiame turnyre atstovaujame Lietuvos futbolui. Dėl savo klausimo esate visiškai teisus – tai nėra normalu. Bet pasakykime taip: dabar trečiadienis, 13 ar 13.30 val., galbūt jie tiesiog pietauja. Sakykime, kad pietauja.
— Ar vietos susidomėjimas šiomis rungtynėmis jus nuvilia?
— Ne. Atvykau čia liepą ir labai džiaugiuosi, kiek žmonių ateina į mūsų Europos rungtynes. Žinoma, lygos etape daug priklausys ir nuo oro sąlygų. Kai bus labai šalta, nežinau, kiek žmonių susirinks. Bet manau, kad rytoj bus apie 5 tūkstančius žmonių.
Svarbiausia parodyti savo žaidimą, nes tik gerai žaisdami pritrauksime į stadioną daugiau žmonių. Tai viskas, ką šiuo metu galime padaryti aš ir mano komanda.
— Prieš kelias dienas žaidėte svarbias rungtynes, o pirmadienį laukia dar vienos, galinčios nulemti čempionato baigtį. Kaip tai paveiks sudėties pasirinkimą? Ar svarstote kai kuriems žaidėjams suteikti poilsio?
— Prieš rungtynes būsime visiškai tikri dėl kelių vaikinų situacijos. Natūralu, kad turėjome labai sunkias rungtynes. Turite suprasti, kad nuo mano atvykimo liepos 1 dieną per 80 dienų sužaidėme 20 rungtynių.
Visada sakau, kad turime 22 žaidėjus. Pažiūrėsime, kaip bus rytoj – galbūt atliksime nedidelių pakeitimų, o galbūt ne. Pasitarsiu su visu personalu.
Rungtynės su „Sūduva“ nebuvo lengvos tiek dėl varžovų, tiek dėl aikštės. Danga buvo labai sunki, ne tokia kaip mūsų, kur kamuolys gali judėti greitai ir galima žaisti greitą futbolą. Tai buvo sunkios rungtynės ant sunkios dangos.
— Ko tikitės iš „Brann“?
— To paties, kaip ir iš daugelio šio regiono, Danijos ar Švedijos, komandų – jos žaidžia savo stiliaus futbolą. „Brann“ naudoja zoninę gynybą, labai greitai pereina į puolimą. Atakuoja išsidėstę 4–3–3, o gindamiesi persirikiuoja į 4–4–2 su rombu aikštės viduryje.
Nieko naujo. Jie turi daugiau patirties tokių turnyrų lygos etapuose nei mes. Tačiau žaidžiame savo stadione ir atiduosime viską, kad pasiektume gerą rezultatą ir trys taškai liktų čia. Suprantu, kad nebus lengva, bet padarysime viską ir į aikštę išleisime žaidėjus, galinčius tai pasiekti.
— Kaip sekasi dirbti komandoje, kurioje tiek daug skirtingų tautybių, kalbų ir asmenybių?
— Pasakysiu nuoširdžiai: net treniruodamas Kroatijoje kalbėjau angliškai. Nežinau, kurioje šalyje ar klube turėtum visus žaidėjus, su kuriais galėtum kalbėti tik savo gimtąja kalba.
Sporte viskas daug lengviau, kai turi rezultatą – tada lengviau ir viską valdyti. Kai rezultatų nėra, gali kalbėti nors 25 kalbomis, tai nepadės. Tikriausiai tave atleis po vienų ar dvejų rungtynių. Toks šiuolaikinis futbolas.
Visas klubas yra kaip viena didelė šeima. Nesame didelis klubas, kuriame dirba 150 ar 200 žmonių. Aplink mus yra nedidelė grupė žmonių, kasdien padedančių dirbti geriau, sunkiau ir užtikrinančių, kad turėtume viską, ko reikia pasiruošti tokio lygio rungtynėms.
Labai džiaugiamės, nes esame kaip viena didelė šeima. Svarbiausia, kad visi būtų laimingi. Šiuo metu tokie ir esame.