Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pagaliau pasiekė savo pirmą pergalę antrajame Eurolygos rate, o pagrindiniu jos kalviu vėl tapo Sylvainas Francisco.
„Žalgirio“ mažylis trečiadienio vakarą sukratė 20 taškų, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, perėmė ir atkovojo po 3 kamuolius bei surinko 21 naudingumo balą, o jo patraukti žalgiriečiai 77:68 patiesė Bolonijos „Virtus“.
„Pergalė tokia, kuria galime džiaugtis. Manau, kad padarėme daug gerų dalykų ir žaidėme visas 40 minučių“, – džiaugėsi Francisco, nors 18 taškų persvarą turėjęs „Žalgiris“ rungtynių pabaigoje vos neprisižaidė.
„Virtus“ artėjant prie varžovų per 4 taškus, atsakomybės ėmėsi pats Francisco, besibaigiant rungtynėms sublizgėjęs ne tik puolime, bet ir gynyboje.
O „Žalgirį“ Prancūzijos rinktinės įžaidėjas atvedė dar ir šlubčiodamas.
„Tai ta pati čiurna, kurią susižeidžiau praėjusiame mače. Nesu pasiruošęs šimtu procentų, tačiau vis tiek jaučiau, kad galiu žaisti. Treneris manęs prieš mačą teiravosi, ar viskas gerai, bet aš galėjau žaisti“, – teigė Francisco.
– Besibaigiant ketvirtam kėliniui, atlikote svarbų rezultatyvų perdavimą Smailagičiui, išrašėte bloką ir pelnėte rungtynes uždariusį dvitaškį. Kaip viskas vyko jūsų akimis?
– Dariau tam tikrų klaidų gynyboje, o mums reikėjo stabdyti jų atakas. Žinojau, kad rungtynių pabaigoje daug priklausys nuo manęs, todėl buvau tam pasiruošęs. Po bloko pasijaučiau gerai, tačiau svarbiausia buvo tą bloką paversti taškais. Laimei, tą pavyko padaryti. Tiesiog stengiausi priimti tinkamą sprendimą savo komandai.
– Kiek svarbi buvo ši pergalė po pralaimėjimų serijos?
– Labai svarbi. Buvome pralaimėję keturis mačus iš eilės, stengėmės rasti išeitis iš duobės. Manau, kad svarbiausia buvo gynyba ir jos pavertimas taškais. Puolime turėjome geriau dalintis kamuoliu ir geriau kovoti dėl kamuolių. Šiandien tai sekėsi geriau nei praėjusiose rungtynėse.
– Šiandien kamuolys judėjo gerokai geriau. Kiek svarbu buvo tai?
– Tai yra labai svarbu. Rungtynės prieš „Real“ buvo labai liūdnos. Aš susižeidžiau anksti, o tai mane stipriai suerzino. Tačiau tai ir mane, ir komandos draugus motyvavo dar stipriau treniruotis. Manau, kad tai prisidėjo prie pergalės. Mums reikia gero kamuolio judėjimo. Kai esame statiški, prieš mus dengtis yra lengva, o kai kamuolys juda iš vieno kampo į kitą, tai tampa gerokai sunkiau. Tokiais atvejais gynyba kažkur vėluos, o komandos draugai taps laisvesni. Arnas šiandien dažnai būdavo laisvas, Ulanovas padarė puikų darbą, Brady Manekas – taip pat.
– Ar sutinkate, kad pagrindinė pralaimėjimų priežastis buvo pernelyg didelis noras būti herojais?
– Kai kuriuose mačuose – galbūt, tačiau didžiąją dalį laiko varžovai mus prismaugdavo trečiuosiuose kėliniuose, pasidarydavo žymiai labiau fiziški. Mes pralaimėdavome akistatas ir nežinojome, ką daryti. Turime patys būti agresyvesni ir provokuoti pražangas. Prieš tai tiesiog stovėdavome ties trijų taškų linija ir nieko nedarydavome.
– Jūsų išprovokuotos pražangos metant tritaškius jau tampa ikoniškomis. Ar tai išugdoma, ar kai kurie žaidėjai tiesiog moka tai daryti?
– Manau, kad tai ateina su patirtimi. Aš to daug išmokau būdamas Miuncheno „Bayern“ komandoje, Pablo Laso visada liepdavo tokiais atvejais mesti.
– Ar žinote, kad pagal šį rodiklį pirmaujate visoje Eurolygoje?
– Nežinojau. Aš tiesiog toks žaidėjas, kuris provokuoja daug pražangų. Baudų metimai man padeda pajausti ritmą, net jeigu ir nepataikau visų trijų.
– Eurolygoje dėl to matome daug keistų metimų iš savo aikštės pusės. Ar manote, kad reikėtų keisti taisykles?
– Nemanau. Kai varžovai prieš mane yra pasiruošę prasižengti, aš būnu pasiruošęs atlikti metimą, tad kodėl neturėtų būti metami baudų metimai? Nematau reikalo keisti taisykles. Tai yra įgūdis, kurį reikia išsiugdyti. Ne visi jį turi. Sakau tai daryti ir Lonnie Walkeriui.
– Pralaimėjimų akivaizdoje buvo keliama nemažai klausimų ir Andrea Trinchieri. Ar komandoje buvo kokių nors dvejonių dėl trenerio?
– Nebuvo jokių dvejonių. Manau, kad jis mums suteikia daug pasitikėjimo savimi, nors jam irgi nebuvo lengva. Visi esame toje pačioje valtyje. Turime pasitikėti tuo, ką jis stengiasi mums sakyti, tačiau dienos pabaigoje aikštelėje esame tik penkiese ir privalome patys įgyvendinti jo idėjas. Ne visada viskas klostosi pagal trenerio parengtą planą, o tada atsakomybę turime priimti patys.
– Ar daug teko patirti, kad būtumėte pasiruošęs šiandienos rungtynėms?
– Komanda ir medicininis personalas man liepė neskubinti įvykių, tačiau jaučiausi pasiruošęs žaisti, treniruotėje taip pat viskas buvo gerai. Tiesiog turėjau išsiaiškinti, ar galėsiu pakankamai gerai žaisti gynyboje. Tebejaučiu skausmą, todėl žaisdamas tuo pat metu stengiausi kiek įmanoma prisižiūrėti.
– Ar jaučiate didelį skausmą?
– Jeigu pasakysiu, kad esu 60 proc. pasiruošęs, jums tikriausiai atrodys daug, tačiau taip nėra. Ketvirtame kėlinyje pajaučiau skausmą toje pačioje vietoje, kaip ir rungtynėse su „Real“, tačiau žinojau, jog skausmas bus trumpalaikis.
– Ar penktadienio rungtynėms būsite pasiruošęs?
– Tikrai būsiu. Dabar turiu atšaldyti, išmasažuoti koją, praeiti visus ritualus, kuriuose po rungtynių ir šiaip praeinu.
– Jeigu reikėtų įvertinti procentais, kiek šiuo metu esate pasiruošęs žaisti?
– Visiškai. Augau su skausmu, tad man tai yra natūralu. Niekas čia manęs neskubino žaisti, tiesiog pats jaučiausi pasiruošęs.