Sirvydis – apie ryšį su Trinchieri, improvizacinį Čanako krepšinį, motyvuojantį pralaimėjimą Vilniuje ir patirtį JAV

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 7 min skaitymo trukmė
Deividas Sirvydis. Elvis Žaldaris/Osportas.lt foto

Kauno „Žalgiris” šį vakarą mėgins pratęsti pergalių seriją Eurolygoje iki keturių, o komandoje vaidmens vis dar ieškantis Deividas Sirvydis tikina, kad papildomos motyvacijos suteikė sekmadienį patirtas pralaimėjimas Vilniuje.

Po puikaus praėjusio sezono Panevėžio „Lietkabelyje” į aukštesnį lygį žengęs Sirvydis prieš artėjančią akistatą su Belgrado „Crvena Zvezda” kalbėjo su serbų „Meridiansport” ir gyrė varžovų talentą bei tikino, kad viskas turi prasidėti nuo gynybos.

„Jaučiamės gerai, po pralaimėjimo turime papildomos motyvacijos. „Crvena Zvezda” turi daug talentingų žaidėjų, didelių vardų. Mums viskas turi prasidėti nuo gynybos. Diktuoti ritmą žaidžiant prie savų žiūrovų turėtų būti lengviau. Priešininkai irgi gerai pradėjo sezoną. Bus sunkios rungtynės, bet turėtų būti smagu.

Jie turi daug skambių vardų, daug talento ir patirties. Turiu žaisti energingai, būti solidus gynyboje, o puolime naudotis savo galimybėmis, mesti ir pataikyti, kuomet būsiu laisvas. Kiekvienas mačas Eurolygoje yra yra ypatingas iššūkis man, visada laukiu galimybės žaisti prieš puikius krepšininkus. Tai man labai svarbu.”

Sezono pradžioje nemažo trenerio pasitikėjimo sulaukiantis Sirvydis ant parketo praleidžia po beveik 19 minučių ir renka po 9 taškus, 3,2 atkovoto kamuolio ir 8,4 naudingumo balo.

„Jaučiuosi puikiai. Eurolygos sezoną pradėjome gana gerai. Vis dar bandome išsigryninti vaidmenis, rungtynėse nebūna viskas puiku, dar turime daug vietos tobulėjimui. Vienas rungtynes pradėjome puikiai, kitas – blogai. Tada mačas Milane, kur grįžome atsilikinėdami 27 taškais, o tai pareikalavo itin daug energijos. Turime būti labiau susikaupę, diktuoti savo ritmą ir žaisti stabiliau. Bet šiaip viskas yra labai gerai,“ – Sirvydis vardino aspektus, ties kuriais komanda dar turi padirbėti.

Kalbėdamas apie Andrea Trinchieri, 24-erių lietuvis džiaugėsi trenerio suteikiama laisve bei galimybe klysti.

„Jis yra bosas, komandos galva. Jis mums labai padeda, sukurdamas rėmus ir leisdamas tuose rėmuose žaisti laisvai. Vis dar mokomės žaisti vienas su kitu, kiekvienos rungtynės yra skirtingos. Kuriame ryšį, kuris ateina iš treniruočių ir rungtynių. Dėl tam tikrų dalykų jis yra griežtas. Jis mėgsta tam tikras detales, bet taip pat duoda mums daug laisvės.

Turime dalintis kamuoliu bei rodyti energiją ir emocijas. Jei žaidėjui kažkas nepavyksta, jis ne iš tų trenerių, kurie nustumia krepšininką į paraštes. Tu visada gausi galimybę rungtynėse, o tai motyvuoja. Jokio pasidavimo, vienos rungtynės negali įtakoti kitų penkių. Jis labai daug kalbasi su mumis bei užmezgė gerą ryšį. Nėra abejonių, kad jis yra labai geras treneris.“

Žalgiriečiai sekmadienį patyrė netikėtą nesėkmę Lietuvos krepšinio lygoje, 82:100 nusileisdami Vilniaus „Wolves”. Tame mače komandai nevadovavo ligos pakirstas Trinchieri.

„Negerai, kai tokie dalykai nutinka prieš pat rungtynes, bet mes vis tiek turime laimėti. Viskas, kas nutiko vietiniame čempionate, bus papildoma motyvacija mums prieš dvigubą savaitę Eurolygoje.

Nesakyčiau, kad problema buvo nuovargis. Vietinėse pirmenybėse turime laimėti ir negalime leisti varžovams pelnyti 100 taškų. Neturėjome pakankamai energijos, nežaidėme pakankamai fiziškai. Nesu tikras, kas mums nutiko,“ – tikslių pralaimėjimo priežasčių negalėjo įvardinti Sirvydis.

Krepšininko visai netrikdo, kad su kamuoliu rungtynėse jis praleidžia gerokai mažiau laiko nei praėjusiame sezone. Tai jam primena etapą JAV, kuriam Sirvydis dėkoja už tai, kokiu žaidėju jis tapo.

„Jaučiu, kad mūsų vaidmenys komandoje dar tik gryninasi, bet normalu, kad kamuolį savo rankose turiu rečiau. Neturiu jokių problemų dėl to. Visas taip pat buvo ir JAV, nieko naujo. Turiu rasti būdų pagauti ritmą, o ne tik mėtyti tritaškius. Turiu būti geras gynyboje, padėti kovoje dėl kamuolių. Sezono eigoje jausiuosi vis geriau ir geriau.

Jei ne metai JAV, manęs nebūtų čia. Nebūčiau toks žaidėjas, koks esu. Turėjau labai daug laiko, kurį paskyriau individualiam darbui. Rungtynės vyko kas 2-3 dienas, tad komandinės treniruotės buvo labiau tiesiog susirinkimai, o visas darbas buvo atliekamas individualiai. Praleidau trejus metus, dirbdamas su savimi. Ten viskas yra kitaip nei Europoje, bet ta patirtis man buvo itin vertinga. Palikau gimtinę, nuvykau į kitą pasaulio pusę – visa tai pavertė mane žaidėju, kokiu esu šiandien.”

Serbų žurnalistams pasidomėjus kaip sekasi Alenui Smailagičiui, Sirvydis tikino, kad viskas eina tik geryn.

„Puikus vyrukas. Jis turėjo kažkiek lėtoką pradžią, bet dabar pamažu įsibėgėja ir vis geriau pasinaudoja savo progomis. Jis yra labai atletiškas. Geras žaidėjas ir komandos draugas. Su kiekvienomis rungtynėmis jis vis geresnis ir tikiu, kad jo žaidimas tik gerės.“

Neabejotinai svarbesnis Serbijos krepšinio atstovas, pasitaikęs Sirvydžio kelyje, buvo Panevėžio „Lietkabelio” strategas Nenadas Čanakas. Tame sezone Deividas tapo rezultatyviausiu Europos taurės krepšininku.

Sirvydis apžvelgė traumomis, bet sėkminga pabaiga paženklintą sezoną ir reiškė dėkingumą Čanakui už suteiktą pasitikėjimą ir duotas galimybes mokytis iš savo paties klaidų.

„Buvo puiku dirbti su juo. Panevėžyje jis yra legenda, visų žinomas ir gerbiamas. Praėjęs sezonas buvo turbūt sunkiausias mano karjeroje. Turėjome daug traumų, dažnai pralaimėdavome paskutinėmis sekundėmis. Pusę sezono žaidėme be pagrindinio įžaidėjo. Nebuvo lengva, bet mes radome savo kelią. Trenerių kolektyvas, o ypač Nenadas Čanakas padarė puikų darbą, suvienijo mus į kumštį, nustojome rodyti vienas į kitą pirštais.

Puikus treneris ir žmogus. Jis labai sąžiningas, griežtas dėl tam tikrų detalių, bet taip pat davė mums daug laisvės. Didžioji dalis mūsų žaidimo buvo improvizacija. Jis suteikė mums drobę, ant kurios galėjome tapyti. Turėjome kelis derinius, o daugiau viskas buvo pagrįsta jausmu. Tai buvo puiki patirtis ir galimybė. Galiausiai – turėjome sėkmingą sezoną.

Čanakas man labai padėjo. Gavau šansą, nors niekas nežinojo, ko tikėtis iš manęs, po trijų metų NBA ir G lygoje. Jie patikėjo manimi ir davė man daug erdvės. Žinoma, aš dariau daug klaidų aikštelėje, bet gavau galimybę žaisti su jomis ir taip mokytis. Žaidžiau vis geriau ir geriau, o trenerio Čanako įtaka tam be jokios abejonės yra didelė,“ – dėkingumo treneriui iš Serbijos neslėpė Sirvydis.

Pasidalinti