Su Kauno „Žalgiriu“ pačiu dramatiškiausiu būdu pergalių seriją Eurolygoje pratęsęs Andrea Trinchieri aiškino paskutines 20 mačo minučių, įvertino „Crvena Zvezda“ stratego Ioannio Sfairopoulos vidury mačo pildytą protestą bei komentavo savo savijautą po ligos ir dramos Kaune.
Trečiadienį italo vadovaujami žalgiriečiai dvigubą Eurolygos savaitę pradėjo dramatiška pergale 86:84, kurią paskutinę sekundę išplėšė Bryanto Dunstono metimas.
„Pirmavome daugiau nei 39 minutes, sužaidėme tobulą pirmą rungtynių dalį, bet „Crvena Zvezda“ iš rūbinės grįžo labai stipriai. Mes strigome kovoje dėl kamuolių, bet vis tiek išlikome 6,7,8 taškais priekyje.
Šiose rungtynėse pagauti ritmą buvo labai sunku, nes dešimt kartų vyko peržiūros, daug kontakto. Susikūrėme trijų taškų pranašumą, nes Sylvainas Francisco labai gerai perskaitė situaciją, bet likus 11 sekundžių žaidėjams pasakiau, kad prasižengtų. Bryantas Dunstonas padarė rimtą klaidą, nes kamuolys po krepšiu atiteko Plavšičiui. Tada reikėjo prasižengti.
Paskutinėmis sekundėmis jau suklydo Smailagičius, nes vėl neprasižengė, o jie išlygino rezultatą likus sekundei. Todėl mums reikėjo bandyti laimėti trečiu mėginimu. Labai gerai išsimetėme kamuolį, o Dunstonas „Crvena Zvezda“ grąžino skolą.
Manau, kad nusipelnėme pergalės. Tai nebuvo mūsų geriausios rungtynės, bet stengėmės ir kovojome su labai protinga bei patyrusia komanda ir dabar kalbame apie pergalę.“
– Kas vyko jūsų galvoje, kai Dunstonas išmetė kamuolį paskutinę sekundę?
– Ta sekundė tęsėsi pusantro gyvenimo. Bet iškart supratau, kad metimas bus užskaitytas, nes gerai mačiau laikmatį. Bet per tą sekundę pamačiau savo vaikystę, viską.
– Smailagičius sužaidė geriausias rungtynes statistiškai. Kaip įvertintumėte jo pasirodymą?
– Jis buvo geras, suteikė mums energijos, gerai užsibaiginėjo baudos aikštelėje. Iškart mačiau, kad jo akys šiandien buvo kitokios. Jis nuo pirmų sekundžių buvo rungtynėse.
– Ar po ligos jaučiatės geriau?
– Jaučiuosi negyvas. Turėjau susikoncentruoti į problemas rungtynėse, skaudėjo galvą ir dabar esu visiškai išsunktas. Noriu eiti namo, į lovą ir atsikelti prieš pat treniruotę. Šios rungtynės pareikalavo daug. Nesijaučiu tobulai.
– Koks buvo jūsų planas paskutinėje atakoje?
– Buvo likę 1,3 sek., todėl negalėjome apsikeitinėti perdavimais. Planas buvo surasti Dunstoną.
– Ar žinote, ką prie sekretoriato viduryje mačo veikė Sfairopoulos?
– Nežinau, atrodė, kad jis pildo protestą dėl teisėjų sprendimų. Tai užėmė daugiau nei 3 minutes. Nieko tiksliai negaliu pasakyti.
– Sirvydis taip pat sužaidė geras rungtynes, kaip įvertintumėte jo pasirodymą?
– 70 proc. laiko atrodė, kad jis yra vienas iš „Žalgirio“ lyderių, bet likusius 30 proc. skyrė klaidoms, ypač gynyboje. Negalėjau jo palikti aikštėje, nes varžovai jį atakavo.
Aš myliu savo komandą, žaidėjus, kad galiu jus treniruoti. Jaučiuosi palaimintas ir per geras, ir per blogas dienas. Jie stengiasi daryti ko prašau, bet proceso metu jie darys klaidų. Tai, kad Eurolygoje nežaidę Sirvydis ir Mattas Mitchellas mums padeda, yra jų ir komandos nuopelnas. Kai turi nepatyrusį žaidėją, žinai, kad jis klys. Gali susikoncentruoti į jas arba į tai, ką žaidėjai gali pasiūlyti. Veteranai man taip pat padeda iš jų išgauti geriausia.
– Ką jums asmeniškai reiškia tokia sėkminga sezono pradžia?
– Po kiekvieno mačo įvyksta restartas, o po jo visada laukia iššūkiai priešakyje. Aš žiūriu tik į laukiančias rungtynes. Turėsiu rasti būdų atgaivinti savo komandą susitikimui su ekipa, kuri žaidžia labai gerai.
– Pirmame sezono mače komanda atliko tik 8 rezultatyvius perdavimus, šiandien – 21. Ar ankstesni skaičiai jus neramino?
– Aš niekada nesijaudinu. Nerimas – ne treneriui. Pamatęs problemą gali spręsti, ar tampi jos dalimi, ar ieškai išeičių. Mes niekada nebūsime komanda, kuri žaidžia tarsi iš vadovėlio. Mes esame komanda, kuri kartais turi neprilygstamą energiją. Manau, kad iš to galima kažką lipdyti. Kai kurie žaidėjai dega žaliai. Norėčiau, kad taip degtų visi, bet dabar žali būna keli žaidėjai, kai kurie – geltoni, kiti – oranžiniai, ketvirti – raudoni. Taip yra dėl sezono pradžios ir dėl to, jog esame nauja komanda.
– Ar žinojote, kad treneriai gali pildyti protestą mačo metu?
– Taip, treneriai rungtynių metu gali pildyti protestą.
– Atrodė, kad po praleisto tritaškio stipriai pykote ant Smailagičiaus…
– Labiau pykau ant Dunstono, nes jam – 38-eri.
– Kokia buvo idėja jį leisti į aikštelę vietoje Sylvaino Francisco, kad gintųsi prieš varžovų žemaūgius?
– Galbūt esu blogas treneris. Kartais reikia išbandyti naujus dalykus, būti kūrybingu. Kai žaidi prieš tokias patyrusias komandas, jos būna mačiusios visko. Manau, kad ir toliau priiminėsiu tokius sprendimus.
– Kol sirgote, komandai vadovavo Tautvydas Sabonis. Kaip vertinote jo darbą?
– Esu labai patenkintas savo štabu. Visi treneriai dirba sunkiai ir turi labai gerą chemiją. Tautvydas šone turėjo Maximiliano Menetti, kuris vyr. treneriu yra dirbęs daugiau nei 500 mačuose. Mes nežiūrime į individualius žmones, o matome bendrą komandos paveikslą. Be jų būčiau blogiausias treneris. O man nesant jiems pakanka talento, kad perimtų estafetę.