Pirmą kartą po devynerių metų pertraukos į pasaulio čempionato finalą sugrįžusios Serbijos rinktinės puolėjas Marko Guduričius pergalę skyrė ligoninėje esančiam komandos draugui.
Penktadienį Svetislavo Pešičiaus vadovaujami serbai 95:86 neturėjo vargo su Kanados krepšininkais ir žengė į Filipinuose vykstančio pasaulio čempionato finalą.
Po pergalės spaudos konferencijoje kalbėjęs Guduričius pasidžiaugė, jog grupių etape po kontakto su varžovu į ligoninę išgabentam ir vėliau inkstą praradusiam komandos draugui Borisa Simaničiui rinktinė padovanos medalį.
„Jausmas nerealus, labai didžiuojuosi mūsų komanda, treneriais ir kitais darbuotojais, tačiau pirmiausia noriu paminėti mūsų komandos draugą, kuris vis dar yra ligoninėje ir tebekovoja, – kalbėjo Guduričius. – Šią pergalę noriu skirti jam. Tikiuosi, kad artimiausiu metu jį galėsime turėti su savimi ir kad jis pasijaus geriau žinodamas, kad jau turi medalį. Žinau, kad tai nėra svarbu, bet tikiuosi, kad jį kažkiek pradžiuginome.“
Tuo metu komandos vyr. strategas Pešičius, su Serbijos rinktine pasaulio čempionu tapęs ir 2002 metais, po pergalės taip pat pagyrė savo komandą, bet duoklę atidavę ir Kanados talentui Shai Gilgeousui-Alexanderiui, kurį 74-erių specialistas pavadino vienu talentingiausių iš sutiktų žaidėjų.
„Labai didžiuojuosi savo žaidėjais, trenerių štabu, fizioterapeutais ir kitais, – kalbėjo strategas. – Man kanadiečiai buvo geriausiai čempionate besiginanti komanda, tačiau mes taip pat nesame blogi gynyboje ir tai dar kartą įrodėme.
Mano nuomone, svarbiausia iš kanadiečių buvo atimti greito puolimo taškus. Taip pat pademonstravome puikią gynybą vienas prieš vieną, ypač prieš Shai, vieną geriausių žaidėjų, kokius yra tekę matyti per savo karjerą. Jis dar yra labai jaunas ir jam dar reikia įgauti patirties. Mūsų komandai jo sustabdymas buvo papildoma motyvacija. Tai buvo sunki užduotis, tačiau manau, kad mums tai puikiai pavyko.“
Serbijos rinktinė rungtynes kontroliavo nuo pat pirmojo kėlinio vidurio, tačiau ne itin sėkmingai grįžusi į aikštelę kanadiečiams leido sumažinti atsilikimą iki 7 taškų. Finale, kuriame susitiks su JAV arba Vokietijos krepšininkais, Pešičius tikisi nematyti tokio atsipalaidavimo.
„Turime pasimokyti iš trečio kėlinio. Finalas yra finalas, – pabrėžė Pešičius. – Nesvarbu, kas bus mūsų varžovas, nes abi komandos yra labai atletiškos. Turime būti tam pasiruošę ir kovoti dėl kamuolių taip pat, kaip tai darėme šių rungtynių pabaigoje. Nurungėme komandą, kuri labai gerai kovoja dėl kamuolių puolime. Puolime tam tikrais momentais mes nežaidėme gerai, tikiuosi, kad finale būsime solidesni, tačiau dėl gynybos savo komandai priekaištų neturiu.“
Rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidė 23 taškus, 4 atkovotus kamuolius, 3 rezultatyvius perdavimus, 3 perimtus kamuolius bei 28 naudingumo balu surinkęs Bogdanas Bogdanovičius.
„Viskas baigta, atidaviau visą save, – kalbėjo serbų lyderis – Neįtikėtinos rungtynės. Jei mačas su lietuviais buvo geriausias, tai šis – dar geresnis.
Visų pirma, puikiai žaidėme gynyboje, nes Kanada puolime yra talentingesnė. Net nežinau, ką pasakyti, viduje verda emocijos. Esu labai laimingas, daug dirbome, treniravomės. Buvo momentų, kai netikėjome savimi, bet viskas atsipirko. Džiaugiuosi, kad esame finale ir dabar ruošimės jam.“
Rinktinės treneriui Pešičiui pasaulio čempionato finalas bus antras karjeroje. Prieš 21-erius metus jo vadovaujami serbai finale patiesė amerikiečius ir pasidabino auksu.
„Dabar esu Maniloje su nauja komanda. Man viskas dabar yra nauja. Niekada nebūna dviejų vienodų rungtynių, čempionatų ar degtinės.
Vienas dalykas, kuris gali priminti praeitą čempionatą, yra tai, kad finale gali tekti rungtis su JAV. Daugiau – nieko. Aš esu labai laimingas dėl šios pergalės, tačiau dar labiau džiaugiuosi dėl to, jog mano žaidėjai yra pasiruošę finalui. Negalima pamiršti ir Vokietijos. Tai yra jauna, progresuojanti ir savo rezultatus pastoviai gerinanti komanda. Niekas negali žinoti, kas laimės antrą pusfinalį, tačiau mes esame pasiruošę“, – kalbėjo treneris.
Stambulo „Fenerbahče“ atstovaujantis Guduričius pripažino, kad daugeliui žaidėjų tai bus gyvenimo rungtynės.
„Ji reiškia viską, – apie galimybę pasidabinti auksu prabilo puolėjas. – Tai bus didžiausios mūsų gyvenimo rungtynės. Kai kurie žaidėjai jau kovėsi dėl titulo 2014 metais, tačiau mums atstovauti savo šaliai, šiems marškinėliams, sau ir savo šeimoms… Tai yra viskas. Manau, kad tai yra didelė garbė visai Serbijai. Negalime sulaukti finalo.“