Ąžuolas Tubelis tapo esminiu Kauno „Žalgirio“ pergalės kalviu trečiose Eurolygos ketvirtfinalio rungtynėse su Stambulo „Fenerbahče“, tačiau savo indėlio per daug nesureikšmino.
Monstrišką pasirodymą surengęs puolėjas sužaidė naudingiausią karjeros mačą Eurolygoje – 26 taškai, 6 atkovoti kamuoliai ir 31 naudingumo balas. Net 18 taškų Tubelis surinko antroje mačo dalyje.
„Tokia pati pradžia visose trejose rungtynėse, kai jie pabėga. Neblogai gynėmės, bet mažos klaidos pagalbose leido jiems įmesti tritaškių ir susikrauti persvarą. Jie ant to laikėsi. jei įmeti laisvas, tai po to įmesi ir su ranka prieš veidą. Puolėme kantriai, metėme pakankamai laisvi, tik metimai nesukrito.
Nepraradome savo energijos, bėgome toliau, nes jau neturėjome, ko prarasti. Žaidėme kaip paskutines rungtynes. Visi žaidė komandiškai, visi atidavėme visą save ir laimėjome“, – po rungtynių kalbėjo Tubelis.
– Ar tas grįžimas buvo apie taktiką, ar apie fiziškumą?
– Minimalios tos taktikos yra rungtynių metu. Mums viskas neblogai veikė. Svarbiausia buvo fiziškumas. Turi prieš tokią komandą 40 minučių žaisti fiziškai, nes kitaip nubaus.
– Kodėl „Fenerbahče“ pirmoje mačo dalyje nemetė baudų metimų?
– Galime dar agresyviau lipti ant kamuolio, nes šiandien nežinau, kiek kartų Baldwinas nuėjo iki galo ir įmetė. Rytoj pažiūrėsime šias rungtynes, yra iš ko pasimokyti. Bet svarbiausia bus visiems išeiti vėl nusiteikusiems kaip šiandien.
– Kaip jauteisi, kai tavo pastangomis komanda persvėrė rezultatą?
– Ne būtent mano pastangomis. Pirmoje pusėje daugiau klaidų nei naudos daviau. Paskui antroje pusėje gal supykau. Keista iš manęs, bet supykau gynyboje ir nedaviau. Bet ne tik aš. Šviesite visi, kad aš įmečiau taškus, bet jie small-ball’ą paleido ir mane dengė Biberovičius. Man permesdavo kamuolį, o aš užsibaigiau. Visi laurai tik mano komandai.
– Kiek prie sugrįžimo prisidėjo tas Cisco dėjimas?
– Pajautė jis greitoje atakoje, kad gali. Mes puikiai žinome, kad jis gali. Smagu, jų treneris iš karto paėmę pertraukėlę, žinojome, kad galime kabintis, galime žaisti. Kaip ir visoje serijoje, mes parodėme, kad antroje pusėje galime žaisti.
– Ar tai geriausias tavo karjeros mačas?
– Labai sunku apie tuos visus naudingiausius kalbėti, kai už dviejų dienų vėl yra rungtynės. Taip, man smagu, kai pavyksta užsibaigti. Tiek iš trijų taškų zonos, tiek iš po krepšio. Stengiuosi labiau dirbti, labiau padėti komandos draugams ir jiems palengvinti gyvenimą. Varžovai gale žaidė žemu penketu, o aš tuo pasinaudojau. Nelabai man įdomu tie asmeniniai visi.
– Kokios nuotaikos buvo komandoje po grįžimo iš Stambulo?
– Turėjome dvi geras treniruotes su maksimaliu kontaktu, su greičiais. Matėsi, kad visi surimtėję, jokių chi chi cha cha. Atėjom, šiandien sudribom, reikia sudirbti ir penktadienį.
– Kaip patiko atmosfera Kaune?
– Labai gerai. Nusispalvinę žaliai. Mačiau ir prie arenos pastatė televizorių. Kaunas šiandien nušvis. Padarėme jiems mini šventę. Visi dabar džiūgaus, bet reikia nepamiršti, kad tuoj vėl žaidžiam.
– Kaip svarbu nusinešti tokį charakterį į penktadienį?
– Reikia su tuo pačiu nusiteikimu ateiti. Fiziškumas yra akcentas numeris vienas. Taip pat nepamiršti reikia ir visų taktinių dalykų, kaip kas ginasi ir panašiai.
– Kaip sureagavai į komandos dėmesį Jonui Valančiūnui?
– Ne man klausimas, o klubo vadovybei. Įdomi naujiena, bet negaliu daugiau pakomentuoti, labai geras žaidėjas.