Vilniaus „Rytas“ lemiamose Čempionų lygos „Top 16“ etapo rungtynėse pasiekė reikalingą pranašumą, tačiau jo išsaugoti iki rungtynių pabaigos nesugebėjo.
Trečiadienio vakarą vilniečiai 96:95 namuose nugalėjo Manresos BAXI krepšininkus, tačiau pergalės žengti į „Top 8“ nepakako.
Giedriaus Žibėno auklėtiniams ne tik reikėjo nugalėti ispanus, bet ir pasiekti pergalę mažiausiai 13 taškų persvara. Ją „Rytui“ ketvirtajame kėlinyje pavyko pasiekti, tačiau tuomet beveik iškart ji akyse ir ištirpo.
„Man tai labai nuviliančios rungtynės. Pirmaujant 10 ar 11 taškų praradau svarbų kamuolį, o Gytis Masiulis gavo nesportinę pražangą, – spaudos konferencijoje kalbėjo Marcusas Fosteris. – Manau, kad tai ir pakeitė žaidimo dinamiką.
Apie tai dar galvosiu ilgai, juolab kad labai norėjau pirmą kartą patekti į „Top 8“. Tačiau negaliu būti dėl to piktas, nes dar laukia ilgas sezonas LKL. Turime padėti šias rungtynes į šalį ir pasiruošti likusiai sezono daliai.“
„Ryto“ taškų lyderiui pritarė ir Žibėnas, pergalę pavadinęs viena liūdniausių jo karjeroje.
„Sveikinimai Manresai dėl patekimo į „Top 8“. Mum tai – pati liūdniausia pergalė. Bandėme išplėšti pratęsimą, tačiau nepavyko. Tačiau tai nėra blogas rezultatas, ypač žinant tai, kad pernai jie žaidė finale ir yra vadovaujami vieno geriausio stratego Ispanijoje.
Bet labiausiai skauda dėl to, jog iš 32 komandų likome 9 ir buvome netoli „Top 8“. Manau, kad vien dėl fanų demonstruotos energijos nusipelnėme patekti į kitą etapą, tačiau tam reikėjo parodyti didesnį stabilumą. Šiandien atidavėme viską, tačiau to paties reikėjo kiekvienose rungtynėse. Manau, kad Manresoje to nepadarėme, o tai ir užkirto kelią patekti į „Top 8“.
– Marcusas Fosteris sakė, kad jo klaida greitame puolime ketvirtajame kėlinyje buvo kertinė. Ar sutinkate?
– Viena iš tokių. Turėjome persvarą ir per paskutines 2 minutes gavome 2 nesportines pražangas turėdami kamuolį savo rankose ir nepadarydami laiku pražangos. Tų mažyčių detalių tokiose rungtynėse bandant panaikinti didelį pranašumą prieš tokią komandą ir pritrūko. O gale 6 ar 7 taškai mūsų nedomino, todėl norėjome žaisti pratęsimą.
– Per pirmą rungtynių pusę praleidote 52 taškus, varžovai išsimetė daug lengvų metimų. Ar žaidėjai buvo perkaitę?
– Turime duoti daug kreditų varžovams, kurie yra tikrai stipri komanda. Jie turi visus šansus vėl žaisti finale. Taip pat turiu duoti daug kreditų savo žaidėjams, organizacijai, trenerių štabui. Kaip minėjo Marcusas, prieš sezoną buvome 22 reitinge ir palikome begalę komandų su žymiai geresniais biudžetais sau už nugaros. Reikia tuos kreditus atvirai ir garsiai pasakyti. Žaidėjai atidavė viską, bet, kaip sakiau, tokių pastangų reikia visose rungtynėse.
Pirmose rungtynėse pritrūko ir šaltesnės galvos, proto, geresnių sprendimų. Buvome šviežiai po serijos prieš PAOK, sekančiose rungtynėse vėl reikėjo išgyventi prieš „Nevėžį“. Tik pasijautėme komforto zonoje, sekančias rungtynes turėjome žaisti Manresoje. Nuvažiavome nebūdami ten, kur turėjome. Tos rungtynės ir lėmė nepatekimą į „Top 8“. Bet manau, kad po tų rungtynių žaidėjai tik paaugs ir išmoks šitą pamoką.
– Paskutinėmis sekundėmės griebėtės šiaudo ir bandėte išplėšti pratęsimą. Jeigu situacija būtų atvirkštinė, ar, jūsų nuomone, yra sportiška, kad tokia taisyklė egzistuoja.
– Kas to nedarytų? Pripažinkime, kad tai yra gana retas atvejis krepšinyje. Bet, kaip ir sakiau, manau, kad taip pat būtų pasielgusios visos komandos. Koks mums tikslas ar laimėti 1 tašku, ar 7. Buvome sutarę, kad jeigu paskutinę minutę pirmausime 4 taškais, tai bandysime išplėšti pratęsimą, nes dar 9 taškų tiesiog nespėtume įmesti. Tai buvo vienintelis šansas griebtis kažko. Ar yra nesportiška norėti laimėti?
– Bet ar taisyklės turėtų leisti tą daryti?
– Taisyklės neleidžia sau patiems mesti į krepšį, nes tai yra techninė pražanga. Taisyklės neleidžia už rungtynes statyti. Tai yra neteisinga ir nesportiška. O mes su šitais fanais buvome verti žengti toliau, norėjome laimėti. Žaidėjams reikia atiduoti daug kreditų, nes mus daug kas nurašė. Taip gal ir nesiskaičiuoja, bet matome, kad likome devinti.
– Apie ką pabaigoje kalbėjote su teisėju?
– Paklausiau, ar jeigu mes įmetame sau į krepšį, tai yra techninė pražanga. Jis atsakė, kad jeigu tai darome tyčia, tai yra pražanga. Bet jeigu pamuštume kamuolį į krepšį po netaiklios baudos, tai nebūtinai būtų tyčinis elgesys. Tai buvo dar vienas iš variantų. Tokios situacijos dar nesame turėję?
– Ar žaidėjams sakėte, kad jeigu varžovai pramestų antrą baudą, kažkaip bandytumėte įsimesti sau į krepšį?
– Gytis Masiulis pasiūlė turėjo tą variantą. Toks variantas buvo, bet nesigavo.
– Ar negaila, kad aukštaūgio paieškos taip ilgai užtruko. Ar Justinas Gorhamas galėjo kažką pakeisti, jeigu būtų atvykęs prieš „Top 16“?
– Čia gal ir palikime tą retorinį klausimą. Mes šiame etape daug turėjome smulkmenų. Kažkas pavėlavo į autobusą, kažkas dar kažką. Tokie dalykai susijungė į visumą ir sumaišė. Bet tokias pamokas išmokstame. Žinosime, kaip formuoti komandą, į kokias žaidėjų savybes kreipti dėmesį.
– O kaip vertinate Gorhamo debiutą ir kas labiausiai jame patiko?
– Labiausiai patiko jo energija, griuvo ant kiekvieno kamuolio, kovojo dėl kamuolių. Tą iškart suprato ir fanai. Jis nėra išskirtinis atletas, tačiau fiziškumo tikrai pridės. Kol kas dar sunku kažką pasakyti. Turėjo tik dvi treniruotes, bet fizinė forma atrodo nebloga. Matysime, kaip bus toliau.
– „Rytas“ antrus metus iš eilės sustojo prieš ketvirtfinalį. Ar tai yra klubo lubos?
– Visų pirma, tikriausiai ne man tai vertinti. Bet ką aš besakyčiau, vis tiek būtų negerai. Jeigu sakysiu, kad rezultatas geras, jūs išvesite, kad klubas neturi ambicijų. Ambicijos šioje komandoje yra labai aukštos. Jeigu sakysiu, kad rezultatas labai blogas, fiasko ir krachas, vis tiek būsiu neteisingas prieš faktus, nes aplenkėme tikrai geras komandas su didesniais biudžetais.
– Dabar liko LKL kovos. Kokio rezultato tikitės?
– Kad sezonas būtų įsimintinas, reikėjo laimėti ir taurę. Ambicijos buvo didesnės ir Čempionų lygoje. Dabar lieka tik LKL ir tam, kad kažką įsimintino pasiektume, turime būti sėkmingi ten. Mūsų tikslas žaisti finale, o ten patekus jau žiūrėsime, koks bus jėgų balansas ir žaidėjų sveikatos. Kad ir su kuo žaistume, manau, kad būsime konkurencingi.
– Ar po pralaimėjimo Čempionų lygoje ir nesėkmės KMT jaučiate spaudimą kaip treneris?
– Visiškai nejaučiu. Man spaudimas būtų tik tada, jeigu treniruotės būtų žemo lygio. Už tai mes esame atsakingi. Jeigu gerai treniruosies ir augsi po kiekvienų rungtynių, krepšinio dievas vilkės tą raudoną spalvą sezono pabaigoje.
– Treneri, ar dar gali būti pasikeitimų sudėtyje? Nekalbant apie naujokus, ar kažkas gali palikti komandą?
– Užklausėte ant karštųjų, duokite šiek tiek laiko pailsėti. Manau, jog realu, kad taip viskas ir pasiliks, bet reikia, kad nusėstų visos dulkės ir viską apsvarstytume su vadovybe.