Lietuvos rinktinė pademonstravo dar nematytą savo veidą ir puikiu stiliumi pergalingai pradėjo olimpinės atrankos kovas Puerto Rike.
Kazio Maksvyčio auklėtiniai 96:84 susitvarkė su Meksikos komanda. Pastariesiems pavyko atsilikimą sumažinti mačo pabaigoje, kuomet lietuviai paskutinį kėlinuko trečdalį nepelnė nei taško.
Lietuvos komanda lygiai ketvirtį (24) savo pelnytų taškų surinko greitose atakose. Vietoje įprasto pastaraisiais metais pozicinio krepšinio ir daug žaidimo nugara į krepšį, Lietuva pasiūlė tokį tempą, prieš kurį Meksikos komanda atsilaikė tik 2 kėlinukus.
Rinktinės pagrindiniu vidurio puolėju tapus Domantui Saboniui Lietuvos komanda pradėjo bėgti į greitą puolimą vos šiam atkovojus kamuolį. Vis tik statistikos protokole Saboniui šalia dvigubo dublio (12 taškų ir 11 atkovotų kamuolių) įrašytas tik vienas rezultatyvus perdavimas ir penkios klaidos.
Buvęs rinktinės krepšininkas Martynas Gecevičius tikino, kad didžioji dalis klaidų atėjo iš žaidėjų neįpratimo rungtyniauti kartu, o dažnas Sabonio žaidimas su kamuoliu davė gerokai daugiau naudos nei žalos.
Gecevičiui taip pat patiko, jog Domantas ne daug žaidė nugara į krepšį, o labiau į žaidimą įvedinėjo komandos draugus.
„Sabonis daug žaidžia veidu į krepšį, su kamuoliu. Naudoja daug driblingo. Reikalas tame, kad daug žaidėjų nepratę žaisti taip. Naujų opcijų puolime atsirado ir klausimas, kaip jie tą yra atidirbę ir kaip yra susižaidę. Kelios jo klaidos buvo iš neįpratimo žaisti kartu, kai nenuspėjo komandos draugų veiksmų.
Man patinka žaidimo dinamika, kai Sabonis turi kamuolį. Ir matau, kad Grigoniui, Lukui ar Rokui patinka taip žaisti. Grigoniu – ypatingai. Jis turi įvairių būdų užbaigti atakas. Gali mesti tritaškį, gali floaterį, metė ir tolimą dvitaškį, kas yra išnykęs krepšinio elementas.
Tas Sabonio žaidimas su kamuoliu davė tikrai daugiau naudos nei tos penkios klaidos padarė žalos. Pelnyti 96 taškai su tuo pakankamai susiję. Puolimas tikrai atrodo įvairesnis, sudėtingiau jį dengti.
Nebuvo reikalo daug Saboniui žaisti nugara. Pabandė kelis kartus. Nėra jis dar geroje formoje ir nenori stumdytis po daug kartų, kad tą metimą išsimestų. Ir kiti komandos draugai geriau jaučiasi, negu, kad jis dažnai centruotų. Aš esu fanas to mobilesnio žaidimo.
Daug žaidimo veidu į krepšį, daug kamuolio perdavimų iš rankų į rankas. Įvedami gynėjai, kurie irgi pabūna su kamuoliu.“
Lietuvos rinktinės puolimo stilius Gecevičiui priminė Giedriaus Žibėno vadovaujamą Vilniaus „Rytą“. Su esminiu skirtumu – su kamuoliu bėgančiu vidurio puolėju, kas yra didžiulis ginklas.
„Mūsų žaidimas daug greitesnis, mobilesnis. Kaip „Ryte“ pas Žibėną. Tik čia bėga dar daugiau. Ten nebėga centras su kamuoliu, o bėga mažiukai. Čia jau pirmą ar antrą ataką Sabonis atkovojo kamuolį ir net nepažiūrėjo į gynėją. Tai yra didžiulis ginklas. Vienu metu atrodė tik pirmyn-atgal, pirmyn-atgal. Nežinau, kaip tai atrodys prieš kitas komandas. Čia buvo parankus varžovas tą daryti.
Įdomu, kai su italais žais. Jie turi ir kūnus ir patirtį. Įdomu, kaip tada viskas atrodys. Man toks krepšinis labiau patinka. Anksčiau žaisdavome nugara į krepšį ir bandydavome kažką išmest, įmest, įverst.“
Kitas rungtynes Lietuvos komanda žais šiąnakt, 00:30 val. prieš Dramblio Kaulo Kranto rinktinę.